Adventas

Laiko ratu – su muzika ir poezija

Folkloro ansamblių giesmes lydėjo laikrodžių tiksėjimas. Nerijaus Jankausko nuotrauka

Antradienį, trumpiausios metų dienos - žiemos saulėgrįžos - išvakarėse, giesmėmis bei eilėmis laiko ratu keliavo folkloro ansambliai „Vorusnėlė“ ir „Alka“.

Laikrodžių muziejuje vykęs renginys „Mano laikas, Dieve, tavo rankoj“ pratęsė ciklą „Saulės takas ratu“.

Gruodžio 22-oji laikoma astronomine žiemos pradžia, kai saulės centras pereina per ekliptikos tašką, esantį toliausiai nutolusį į pietus.

Iki Kūčių užsitęsusios trumposios dienos pažymi advento pabaigą.

Renginio „Mano laikas, Dieve, tavo rankoj“ dalyviai laiko ratu ėjo vedami poezijos ir giesmių.

Laikrodžių tiksėjimais palydima kelionė prasidėjo nuo seniausių pagoniškų ir ankstyvųjų krikščioniškų giesmių.

Įprasmindami laiko tėkmę nuo vienos epochos muzikos prie kitos, dalyviai vaikščiojo po Laikrodžių muziejaus sales.

Antrojoje salėje žiūrovai klausėsi visiškai skirtingos, tačiau ta patį laikotarpį atspindinčios muzikos: kompozitorių Johano Sebastijano Bacho ir Antonino Dvoržako sukurtų arijų, Amerikos juodaodžių vergų giesmių.

Pritariant vargonų garsams, „keliautojams“ dainavo Muzikinio teatro solistė Svetlana Konstatinova.

Prie ansamblio „Vorusnėlė“ prisijungę „Alkos“ dainininkai giedojo šio krašto dvasią perteikiančias giesmes.

Kelionę laiko ratu užbaigė šiuolaikinės giesmės, kurioms pritarė gitaros skambesiai.

Pabaigę kelionę laiko ratu, dalyviai muziejaus kieme klausėsi varpų kalėdinės melodijos skambesio, danguje ieškojo laimingos žvaigždės.

„Per muziką ir poeziją ėjome per laiką ir apmąstėme laiko tėkmę mumyse ir patys save laike. Per giesmes ir per pačią pasaulėžiūrą krikščioniškoje kultūroje. Pabandėme suvokti laiką kaip Dievo dovaną“, - pasakojo renginio organizatorė Dalia Kiseliūnaitė.