Liaudies buities muziejus, kuriame galima aplankyti įvairių Lietuvos regionų sodybas, ir toliau kaupia eksponatus po atviru dangumi. Šiuo metu nusižiūrėta į vieną iš autentiškų Mažosios Lietuvos sodybų Šilutės rajone.

Griūvanti XVIII amžiaus troba – vienintelė tokia išlikusi iki šių dienų, tačiau ją nusipirkti ir pervežti į Rumšiškes muziejus stokoja lėšų.

Su mažučiais langais, masyviu nendriniu stogu troba, kurios centre – kaminas, tiesa, jau sugriuvęs, spėjama, statyta XVIII amžiuje. Tokie namai, pasak muziejininkų, buvo paplitę visoje Mažojoje Lietuvoje, apie Tolminkiemį ir gimtuosius Kristijono Donelaičio Lazdynėlius. Ši troba vienintelė išlikusi.

„Tai yra charakteringiausios lietuviškos liaudies architektūros pavyzdys. Kaip Mažosios Lietuvos architektūros tyrinėtojai Purvinai, laimėję 1913 m. J. Basanavičiaus premiją, pasakė, kad tai yra  unikaliausias jiems žinomas pastatas“, – tvirtina Liaudies buities muziejaus vyresnysis muziejininkas Vingaudas Baltrušaitis.

Vasaras čia leidžiantis sodybos savininkas sako, kad troba griūva, todėl, atšilus orams, norėtų ją nugriauti ir statyti naują namą.

„Jame gyventi jau yra nebeįmanoma: nėra pečiaus, troba griūna kiekvieną dieną“, – teigia sodybos savininkas Sigitas Jonauskas.

Rumšiškėse įsikūrusio Liaudies buities muziejaus, kuriame – XVII–XX amžių menantys Lietuvos etnografinių regionų architektūros eksponatai, specialistai sako, kad prarasti šią trobą būtų didelis nuostolis.

„Mes esame tą namą suinventorizavę. Galima būtų jį visiškai iš naujų medžiagų atstatyti, bet mūsų muziejus nori autentikos. Ir kuo daugiau autentiškų detalių, kuo daugiau emocijų, energijos iš tos vietovės, tuo tas namas – vertingesnis“, – tikina V. Baltrušaitis.

Unikalią XVIII amžiaus trobą Liaudies buities muziejus norėtų nusipirkti ir pervežti į Rumšiškes, bet trūksta lėšų. Namo pervežimas ir pastatymas kainuotų apie 50 tūkst. eurų. Muziejininkai tikisi sulaukti verslininkų ar pavienių žmonių paramos.

„Statysim Mažosios Lietuvos laukininkų sodybą. Aišku, kažkiek teks iškirsti miško, bet geresnės vietos Mažosios Lietuvos sektoriuje muziejuje neliko. Nes pradžioje sektorius nebuvo planuotas, tik 1989 metais Mokslinė taryba nusprendė, kad reikia kurt Mažosios Lietuvos sektorių“, – pasakoja V. Baltrušaitis.

Liaudies buities muziejuje, kurio teritorija – beveik 200 hektarų, įkurtos visų keturių šalies regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Žemaitijos – sodybos.