Dviejų šalių kūrėjas

Raudondvario grafas B. H. Tiškevičius (1852–1935) laikomas vienu pirmųjų meninės fotografijos fotografų Lietuvoje. Keliauti mėgęs didikas didžiąją gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, kur pelnė tarptautinės meno bendruomenės pripažinimą. Grafas priklausė prestižiniam Paryžiaus fotoklubui, jo nuotraukos publikuotos leidiniuose greta garsių to meto Prancūzijos fotografų Constant’o Puyo ir Robert’o Demachy. Nors prancūzai B. H. Tiškevičių laikė savo šalies fotomenininku, grafas nenutraukė ryšių su Raudondvariu ir nuolatos sugrįždavo į tėvynę, kur taip pat daug fotografuodavo.

Raudondvario dvare įsikūrusio Kauno rajono muziejaus fonduose saugoma nemaža dalis B. H. Tiškevičiaus fotografijų. Šiais metais norima jas pristatyti Prancūzijos publikai, tad parengtas projektas – paroda „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Du grafo Tiškevičiaus pasauliai jo XIX a. pabaigos nuotraukose“. Projektas rudenį dalyvaus Lietuvos sezono Prancūzijoje programoje, o paroda atvers duris N. Niépce’o fotografijos muziejuje Šalono prie Sonos mieste.

Užsimezgus dviejų muziejų partnerystei, į Lietuvą atvyko N. Niépce’o muziejaus kuratorės E. Vieillard ir A. Lebeault. Viešnagės metu jos lankėsi ne tik Kauno rajono muziejuje, bet ir Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fotografijų saugyklose, kolekcininkų Petraičių namuose ir atrinko fotografijų būsimai parodai.

N. Niépce’o muziejuje taip pat esama B. H. Tiškevičiaus fotografijų kolekcijos, tačiau ji neprilygsta Lietuvoje saugomiems nuotraukų rinkiniams. Tad viešnios iš Prancūzijos džiaugėsi galinčios pamatyti kur kas platesnę Raudondvario grafo kūrinių retrospektyvą.

Patirtis: D. Junevičius su viešniomis iš Prancūzijos pasidalino žiniomis apie jų muziejuje saugomų nuotraukų autorių. Regimanto Zakšensko nuotr.

Fotografas humanistas

E. Vieillard neabejoja, kad B. H. Tiškevičiaus palikimas yra svarbus ne tik Lietuvos ir Prancūzijos fotografijos istorijai, bet ir visam pasauliui.

„B. H. Tiškevičius buvo išties išskirtinė asmenybė, nes labai mažai to meto fotografų įamžindavo eilinių žmonių gyvenimą ir paprastas kasdienybės akimirkas. Dažniausiai to laikotarpio fotografijose matome statiškus portretus, aukštuomenę, šiek tiek gamtos vaizdų, o grafo fotografijos išsiskiria savo humaniškumu. Tiek Lietuvoje ir Prancūzijoje, tiek ir savo kelionių po pasaulį metu B. H. Tiškevičius fiksuodavo paprastų žmonių gyvenimą. Anuomet tai buvo labai retas atvejis“, – pabrėžė ji.

Žinomo XVIII–XIX a. prancūzų išradėjo, be kita ko, sukūrusio pirmąjį vidaus degimo variklį pireoloforą, tobulinusio litografiją, atlikusio pirmuosius heliografijos bandymus, muziejuje saugoma nedidelė B. H. Tiškevičiaus fotografijų kolekcija.

Istorija: nuo vaikystės fotografo lydėtas B. H. Tiškevičius ilgainiui pats tapo aistringu fotografu. Kauno rajono muziejaus archyvo nuotr.

„Manėme, kad tai ir yra visos išlikusios jo nuotraukos. Sužinoję, kad jų yra daugiau, buvome labai nustebinti. Net neįsivaizdavau, kad B. H. Tiškevičius per gyvenimą užfiksavo tiek daug fotografijų ir jos yra tokio plataus spektro – vaizduoja ne tik aristokratų, bet ir paprastų žmonių gyvenimą, gamtą, kelionių akimirkas“, – pasakojo E. Vieillard.

Kolegei antrinusi A. Lebeault pastebėjo, kad anuometės nuotraukos dažniausiai būdavo labai statiškos, rimtos, o B. H. Tiškevičiaus fotografijose galima rasti daug emocijų, judesio. Viešnios iš Prancūzijos taip pat atkreipė dėmesį, kad būtent Raudondvario dvare užfiksuotos grafo fotografijos yra pačios nuotaikingiausios ir smagiausios.

Prancūzai B. H. Tiškevičių šiandien laiko savo šalies fotomenininku, jo nuotraukos yra įtrauktos į Prancūzijos fotografijos istorijos albumus.

 

Pasak vieno iš būsimos parodos kuratorių dr. Dainiaus Junevičiaus, Raudondvario dvaras Lietuvos fotografijos istorijoje apskritai yra svarbi vieta: čia nuo pat fotografijos atsiradimo pradžios buvo renkamos ankstyvosios nuotraukos, dagerotipai.

„Tiškevičių šeima buvo labai turtinga, tad galėjo sau leisti užsiimti neseniai atsiradusia fotografija. Jaunasis B. H. Tiškevičius augo tiesiog apsuptas nuotraukų, nors gimė praėjus vos keliolikai metų nuo fotografijos atsiradimo. Kai grafas jaunystėje pradėjo keliauti po pasaulį, jį jau visur lydėdavo fotografas, kuris fiksavo kelionių akimirkas. Nors B. H. Tiškevičius pats dar nefotografavo, jis jau suprato fotografijos reikšmę“, – pasakojo dr. D. Junevičius.

Pirmąjį savo fotoaparatą grafas nusipirko maždaug 1884-aisiais – anot pašnekovo, tikriausiai patį pirmą, prieinamą fotografams mėgėjams. Aistra fotografijai jį taip įtraukė, kad su fotoaparatu nebesiskyrė.

Pirmasis fotomenininkas

Pradėjęs fotografuoti B. H. Tiškevičius greitai susidomėjo menine fotografija – piktorializmu. Dr. D. Junevičiaus teigimu, ankstyvosios fotografijos buvo labai rimtos, dokumentinės. Svarbus lūžis įvyko, kai buvo išrastos gamyklinės fotoaparatų plokštelės, leidusios fotografuoti be specialaus pasirengimo. Būtent tada atsirado fotografų mėgėjų, kurie į fotografiją ėmė žvelgti kaip į meną, o ne tik statišką portretą. Anksti fotografuoti pradėjęs B. H. Tiškevičius tapo vienu pirmųjų Lietuvos, Prancūzijos ir viso pasaulio piktorializmo pradininkų.

Kauno rajono muziejaus archyvo nuotr.

Kurį laiką grafas priklausė Prancūzijos fotografijos draugijai, bet vėliau iš jos pasitraukė ir įstojo į Paryžiaus fotoklubą, jungusį pirmuosius fotomenininkus. XIX a. pabaigoje grafas jau pradėjo dalyvauti piktorialistų parodose, jo nuotraukos buvo spausdinamos fotomenininkų žurnaluose.

Pasak dr. D. Junevičiaus, grafo namai Paryžiuje tapo svarbia Prancūzijos ir visos Europos fotomenininkų susibūrimo vieta. Čia lankydavosi Paryžiaus fotoklubo nariai, pavyzdžiui, žymieji prancūzų fotografai C. Puyo, R. Demachy. Prancūzai B. H. Tiškevičių šiandien laiko savo šalies fotomenininku, jo nuotraukos yra įtrauktos į Prancūzijos fotografijos istorijos albumus.

Anot pašnekovo, nors iki B. H. Tiškevičiaus Lietuvoje buvo fotografuojančių, grafą mes galime laikyti pirmuoju mūsų šalies meninės fotografijos kūrėju.

„XIX a. pabaigoje Lietuvoje veikė komercinės fotografų studijos. Tačiau savo malonumui užsiimti fotografija ilgą laiką galėjo nedaug kas, nes tai buvo labai sudėtingas ir brangus procesas. Tad užtektinai lėšų turintis ir aistringai fotografija besidomintis jaunasis grafas tapo vienu pirmųjų fotografų mėgėjų“, – atskleidė parodos kuratorius.

Kauno rajono muziejaus archyvo nuotr.

Anot dr. D. Junevičiaus, grafą galima laikyti ir reportažinės fotografijos pradininku: „B. H. Tiškevičius turėjo net kelias fotokameras – vieną didelę ir kelias mažas, kurias nešiodavosi su savimi. Su mažyte kamera jis kilo į Vezuvijų ir fiksavo jo apylinkes, laipiojo po kalnus Šveicarijoje. Tai pirmieji fotoreportažai.“

Netikėtas radinys

Ilgą laiką manyta, kad visi grafo nuotraukų negatyvai ir atspaudai sudegė gaisre Pirmojo pasaulinio karo metais, kai į jo namus Prancūzijoje pataikė bomba. Vis dėlto 1993 m. būtent N. Niépce’o  fotografijos muziejus pirmas įsigijo beveik 100 jo fotografijų ir pradėjo aiškintis, kokio fotografo darbai tai galėtų būti.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Aiškinantis buvo užmegzti ryšiai su Lietuvos muziejais, fotografijos istorikais. 1994 m. muziejuje buvo surengta pirmoji įsigytų B. H. Tiškevičiaus nuotraukų paroda, o 1999 m. šių nuotraukų reprodukcijos eksponuotos ir Vilniuje. 2003 m. fotografijos buvo publikuotos „Baltų lankų“ išleistame albume „Tyszkiewicz“.

Kartais svarbios fotografijos kantriai laukia antikvariatuose ar blusų turgeliuose, kol jas kas nors pastebės.

 

Pasak E. Vieillard, 1994 m. įvykusi paroda Prancūzijoje sukėlė naują susidomėjimo B. H. Tiškevičiaus fotografijomis bangą. Nors grafas yra įtrauktas į šios šalies fotografijos istoriją, jis buvo kiek primirštas – prancūzai labiau domėjosi prancūzų kilmės fotografais. Pašnekovė tikisi, kad šių metų pabaigoje N. Niépce’o muziejuje duris atversianti paroda paskatins ne tik tyrėjus, bet ir plačiąją Prancūzijos visuomenę daugiau pasidomėti neeiline B. H. Tiškevičiaus asmenybe.

N. Niépce’o muziejų pasiekusias B. H. Tiškevičiaus fotografijas viena moteris įsigijo antikvariate – vėliau jas muziejui ir padovanojo. E. Vieillard pastebi, kad nuotraukos anksčiau nebuvo taip vertinamos kaip kiti menai – paveikslai ar skulptūros. Tad kartais svarbios fotografijos kantriai laukia antikvariatuose ar blusų turgeliuose, kol jas kas nors pastebės. „Neretai vertingų nuotraukų randama palėpėse ar netgi išmestų. Mūsų muziejus yra prašęs visuomenės atnešti nereikalingas turimas nuotraukas, tarp kurių radome išties vertingų dalykų“, – sako ji.

Nors buvo manoma, kad grafo palikimas sudegė per gaisrą, B. H. Tiškevičiaus nuotraukų aptikti pavyko ne tik N. Niépce’o muziejui. Prieš šešerius metus kolekcininkas Gediminas Petraitis (1956–2021) atrado ir į Lietuvą parvežė daugiau kaip 700 grafo nuotraukų, darytų 1891–1898 m. Dalis šio fotografijų rinkinio šiandien saugoma Kauno rajono muziejuje, dalis – Šiaulių fotografijos ir Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuose, o kita – pati gausiausia – dalis vis dar likusi privačioje Petraičių šeimos kolekcijoje. Šios G. Petraičio atrastos nuotraukos bus eksponuojamos ir būsimojoje parodoje Prancūzijoje.

Galimybė: rudenį grafo nuotraukos bus pristatytos Niépce’o muziejuje. Regimanto Zakšensko nuotr.

Skatins tyrimus

1972 m. Prancūzijos Burgundijos mieste Šalone prie Sonos įkurtas N. Niépce’o fotografijos muziejus pavadintas šiame mieste gimusio ir augusio fotografijos pionieriaus vardu. Čia eksponuojami įvairūs jo laboratorijos daiktai, reguliariai rengiamos fotografijos parodos. Pasak E. Vieillard, N. Niépce’as buvo pirmasis, išradęs fotografavimo būdą dagerotipiją, nors jos išradėju laikomas Louisas Daguerre’as. Šie du fotografijos pradininkai dirbo kartu, tačiau 1839 m. paskelbus apie L. Daguerre’o sukurtą fotografijos išradimą, N. Niépce’as nebuvo paminėtas.

Jo vardu pavadintas muziejus – pirmasis Prancūzijoje, skirtas tik fotografijai, todėl yra svarbus šalies meno istorijai. Jame saugomi ne tik įvairių laikotarpių fotoaparatai ir fotografijos, bet ir negatyvai, dagerotipai, su fotografijos istorija susiję laikraščiai, žurnalai, knygos.

Anot E. Vieillard, šiuo metu muziejuje saugoma daugiau kaip 4 mln. nuotraukų, 10 tūkst. fotoaparatų ir 30 tūkst. įvairių leidinių. Savo kolekcijoje muziejus turi ir svarbių Lietuvos fotografijos eksponatų. Dar 1986-aisiais ir 1988-aisiais muziejus surengė Antano Sutkaus ir Romualdo Rakausko dovanotų nuotraukų parodas.  1993 m. parodoje „Lietuva amžių sandūroje“ buvo eksponuojamos Juozapo Čechavičiaus ir Jano Bulhako fotografijos.

Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas džiaugiasi užmegzta draugyste su N. Niépce’o fotografijos muziejumi ir tikisi, kad būsima paroda paskatins platesnius B. H. Tiškevičiaus fotografijų tyrinėjimus.

„Turime išties didelį Raudondvario grafo fotografijų archyvą, kurį būtina rodyti plačiajai visuomenei ir skatinti mokslininkus jį tyrinėti. Kitaip šis vertingas paveldas taps tik saugyklose paslėptais ir niekam nematomais praėjusio laiko ženklais. Rudenį prasidėsianti Lietuvos sezono Prancūzijoje programa tapo puikia proga šios šalies publiką geriau supažindinti su B. H. Tiškevičiaus fotografijomis ir išskirtine jo asmenybe. Tikimės, kad fotografijos sudomins ir tyrėjus, kurie nuspręs giliau patyrinėti grafo palikimą ir galbūt atskleis tai, ko dar nežinome, – kalbėjo jis. – Labai džiaugiamės, kad N. Niépce’o muziejus priėmė mūsų kvietimą bendradarbiauti ir dalyvauti bendrame projekte. Tikimės, kad šis projektas taps tolesnių bendrų darbų ir tyrinėjimų pradžia. B. H. Tiškevičius yra tiek Lietuvai, tiek Prancūzijai svarbi asmenybė, tad džiugu, kad galime drauge skleisti žinią apie išskirtinį grafo palikimą.“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Lietuviškas ruduo Prancūzijoje

Kauno rajono muziejaus projektų vadovė Laura Auksutytė sakė, kad vos išgirdus kvietimą teikti paraiškas Lietuvos sezono Prancūzijoje programai, muziejaus atstovai suprato norintys į Prancūziją nuvežti B. H. Tiškevičiaus fotografijas.

„Iškart susisiekėme su N. Niépce’o fotografijos muziejumi, ne tai rimčiausias Prancūzijos fotografijos muziejus, savo archyvuose turintis Raudondvario grafo fotografijų kolekciją“, – sakė ji.

Prie Kauno rajono muziejininkų projekto prisijungė ir Šiaulių „Aušros“ muziejus, kuris taip pat turi nemažai B. H. Tiškevičiaus fotografijų. „Šis muziejus tuo pačiu metu kaip ir mes programai pateikė pasiūlymą surengti B. H. Tiškevičiaus fotografijų parodą Prancūzijoje, tad sujungėme savo jėgas", – projekto užkulisius nupasakojo L. Auksutytė. Ji dėkojo Petraičių šeimai, kurios asmeninėje kolekcijoje saugoma labai didelė dalis B. H. Tiškevičiaus nuotraukų: „Esame labai dėkingi, kad šeimos nariai šių fotografijų neslepia ir jas noriai skolina muziejams. Dalis Petraičių archyve turimų grafo fotografijų iškeliaus ir į parodą Prancūzijoje“.

Lietuvos sezono Prancūzijoje programa prasidės rugsėjo 12 d. ir vyks iki gruodžio vidurio. B. H. Tiškevičiaus paroda N. Niépce’o muziejuje bus atidaryta lapkričio 8 d., vyks iki 2025 m. sausio 15 d. Tad, net pasibaigus Lietuvos sezonui Prancūzijoje, Raudondvario grafo nuotraukos dar kurį laiką kabos Šalone prie Sonos. Pasak pašnekovų, simboliška ir parodos data. Juk lygiai prieš 30 metų – 1994-aisiais, šiame muziejuje buvo surengta pirmoji B. H. Tiškevičiaus fotografijų paroda.