Taip projekto „Lietuva3“ diskusijoje „Elitas – privilegijuotas ar įpareigotas?“ sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Kalbant apie elito sąvoką posovietinėje erdvėje ir Vakaruose, pasak A. Pranckevičiaus, tikrai matyti skirtumų. Posovietinėje erdvėje, ypač giliau Rytuose, elito sąvoka iš esmės yra sukompromituota.

„Į elitą dažnai pretenduoja tie, kurie neturi nieko bendro nei su inteligencija, nei su aristokratija, bet kurių įtaką visuomenėje lemia pinigai ar [užimama] pozicija. Požiūris, kas yra elitas, yra iškreiptas.

Lietuvoje, manau, esame per vidurį tarp posovietinio, oligarchinio suvokimo ir vakarietiško supratimo, kur vis dar svarbios idėjos, intelektas ir autoritetas visuomenėje“, – mano A. Pranckevičius.

Savo ruožtu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, elitų ir lyderystės, viešosios politikos proceso, šiuolaikinių komunikacijos priemonių tyrėja Irmina Matonytė pažymi, kad elito sąvoka su laiku gerokai pakito.

„Istoriškai pirmasis elito požymis buvo privilegijos. Aiškiausia privilegija – prigimtinė – kilmė, „mėlynas kraujas“. Bet demokratinėse visuomenėse, rinkos ekonomikos visuomenėse šis kriterijus turi vis mažiau svarbos, svarbesniu faktoriumi tampa tai, kokią įtaką asmuo daro visuomenei.

Kalbant, pavyzdžiui, apie verslo elitą, paprastai įmonių, kurių apyvarta didžiausia, vadovai laikomi elitu. Ne be priežasties, o su prielaida ir pagrįstu lūkesčiu, kad tie vadovai daro didelę įtaką visuomenės gyvenimui“, – sako I. Matonytė.

Diskusijų ciklą šalies raidai ir gyvenimo aplinkai svarbiomis temomis „Lietuva3“ rengia profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“, bendradarbiaudamas su verslo teisės advokatų kontora TRINITI, Nacionaline M. Mažvydo biblioteka ir portalu LRT.lt.