Ilgametis menininko Dainiaus Liškevičiaus projektas "Muziejus" netrukus patirs unikalią transformaciją: pirmą kartą pristatytas Nacionalinėje dailės galerijoje, vėliau virtęs knyga, gegužę atsiskleis svarbiausiame Europos meno renginyje – Venecijos bienalėje, taps Lietuvą pristatančio paviljono širdimi.

Skirtas atskiras paviljonas

"Muziejus" atstovaus Lietuvai 2015 m. gegužės–lapkričio mėnesiais Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje unikalioje erdvėje – "Palazzo Zenobio" sode, senove alsuojančiame pastate šalia grakščios, atsipūsti ir meną kontempliuoti kviečiančios pievelės. Anksčiau šiame name buvo įsikūręs Islandijos paviljonas.

Anot D.Liškevičiaus, rasta erdvė tiesiogiai atspindi "Muziejaus" dvasią, nes tai atskiras pastatas, kuriame "Muziejus" gali būti įsteigiamas ir atidaromas kaip nepriklausoma menininko sukonstruota institucija.

Lietuvos paviljono kuratoriaus Vytauto Liškevičiaus teigimu, iš pradžių buvo norima įsikurti pagrindinėje bienalės erdvėje – Giardini soduose tarp kitų ten esančių pagrindinių paviljonų, vėliau svarstyta idėja įsikurti Venecijoje esančiuose kituose muziejuose, kol galiausiai buvo nuspręsta steigti ir atidaryti "Muziejų" atskirame pastate, kuris būtų kaip paviljonas pats savaime.

"Turėti atskirą pastatą nacionaliniam paviljonui yra didžiausias daugelio šalių noras, nes Venecijoje sunku rasti tokių erdvių ir paviljonai dažniausiai glaudžiasi dideliuose pastatuose. Džiaugiamės, kad nuošalesnė nuo turistų pramintų takų vieta ramiame "Palazzo Zenobio" sode leis įsigilinti į "Muziejaus" problematiką, atsidėti gilesnei meno kontempliacijai. Čia lankytojas jausis ne prabėgančiu turistu, o tikru, draugiškai priimamu svečiu, kuriam padės specialiai parinkti gidai", – sakė kuratorius.

Suvokti dabarties nerimą

Nuo 1895 m. kas dvejus metus rengiama tarptautinė Venecijos bienalė laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja devintą kartą – nuo 1999 m. Gegužės 9 d. atidaromos bienalės tema – "Visos pasaulio ateitys". Pagrindinę parodą kuruoja gerai žinomas tarptautinis kuratorius Okwui Enwezoras, o visoje Venecijoje nacionaliniuose paviljonuose savo menininkus pristatys per 80 valstybių.

"Matydami pagrindinę šių metų bienalės temą kartu perskaitome ir Lietuvos paviljono idėją: "Mus supantys ir ribojantys lūžiai kiekviename globalaus peizažo kampelyje šiandien primena apie greitai nykstančias praeities katastrofų liekanas. Kaip galime dabarties laikų nerimą apčiuopti, suvokti, ištyrinėti ir išreikšti?" – klausė Venecijos bienalės kuratorius.

D.Liškevičiaus "Muziejus" Lietuvos paviljone pristato daugiasluoksnes sovietinių protestų istorijas, supintas su autobiografinėmis detalėmis ir šiuolaikiniais meno kūriniais.

Svetima teritorija

Anot Vytauto Michelkevičiaus, "šiandienėje politinėje situacijoje, pripildytoje Rytų ir Vakarų vertybių bei nacionalinių ir kultūrinių konfliktų, "Muziejus" tarsi laiko mašina įtikinamai primena, kokioje priespaudoje visai neseniai buvo okupuotos Lietuvos kūrėjai ir kokia trapi gali būti kūrėjo laisvė šiandien."

"Muziejus" iškelia tokios mažos valstybės kaip Lietuva ir asmenines menininko istorijas į tarptautinį lygį ir tampa tarsi globalių problemų modeliu: kūrėjo laisvės politinio režimo priespaudos metu.

"Žinoma, mums tai kartu ir didelis iššūkis, nes tokiuose pasauliniuose meno renginiuose kaip Venecijos bienalė, susiduriame su "kultūrinio vertimo" problema: ne visada iki galo aišku, ar pavyks paaiškinti kontekstą, idėjas ir kūrinio subtilybes. Kyla pavojus, kad sovietiniai daiktai gali tapti egzotikos ir nostalgijos objektu Vakarų žiūrovui, kuris nematys juose traumos aspekto. Juk daugumai vakariečių atrodo, kad kūrėjo (kartu ir žodžio) laisvės problema jau seniai išspręsta ir nebeaktuali, bet tiek "Muziejus", tiek šiandien vykstantys pasauliniai konfliktai rodo, kad taip nėra. Tai dar labiau aktualizuoja "Muziejų" šiandieniame kontekste", – pabrėžė V.Michelkevičius.