Tenka pripažinti, kad atvykus į „Dingusį štetlą“ pirmiausia užvaldo sunkiai nusakomas vietos pojūtis, o tik vėliau – visi kiti.

„Mums pavyko sukurti pasaulinio lygio muziejų“, – džiaugėsi žydų istorijos specialistė dr. Jolanta Mickutė.

Nuo universitetų Lietuvoje iki Oksfordo ir Ilinojaus JAV, žydų istoriją studijavusi bei jidiš kalbą išmokusi kaip gimtąją kalbą, žydų kultūros ir istorijos ekspertė vis dar gali kalbėti ir žemaitiškai.

Apie žydus kalbėdama mokslininkė graudinasi. Sako, jog žydų istorija jaudino ir jaudins bet ką.

„Kalbame apie „Dingusį štetlą“, kuriame kadaise klestėjo jidiš kultūra. Šio pasaulio jau nebėra. Jis pasibaigė labai tragiškai – 1941 m. per dvi dienas buvo sunaikinta 300 metų Šeduvoje gyvenusi žydų bendruomenė“, – pabrėžė J. Mickutė.

Jolanta Mickutė / LNK stop kadras

Muziejus Šeduvoje pavadintas „Dingusio štetlo“ vardu. Štetlas jidiš kalba reiškia „miestelis“. Tokių miestelių Lietuvoje tarpukariu buvo daugiau kaip 200.

„Tos bendruomenės ir žydai Lietuvoje kėlėsi nuo Gedimino laikų. Tai 600 metų istorija, pasibaigusi Holokaustu“, – akcentavo žydų istorijos specialistė.

Muziejaus vizija prasidėjo nuo senųjų žydų kapinių, kurios buvo sutvarkytos privačia iniciatyva. Šalia esantis laukas stovėjo tuščias. Dabar jame – prisiminimų parkas, architektūrinis šedevras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pastato architektas yra suomis, pasaulinė architektūros žvaigždė. Jis muziejų sukūrė, kaip mažą miestelį. Tikrai galima atpažinti atskirus pastatus. Skirtingos istorijos turi savo atskirus namelius“, – aiškino muziejaus „Dingęs štetlas“ komunikacijos vadovė Marija Dautartaitė.

Duris atveriantis muziejus – privatus. Projekto kaina neskelbiama.

„Projekto finansuotojas yra labdaros fondas Šveicarijoje“, – informavo M. Dautartaitė.

Bilietai nemokami, tačiau reikalinga registracija lankytojų srautams valdyti.