Drąsus, kontroversiškai visuomenės priimtas jo kūrinys „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“ vaizduojamas ant 0,99 Eur vertės pašto ženklo, kuris apyvartoje pasirodys penktadienį, rugsėjo 14 d.

„Š. Sauka meno mylėtojų akiratyje yra jau gerus dvidešimt metų, tačiau vis dar nenustoja stebinti – jam užtenka nutapyti vieną paveikslą, ir jis tampa labiausiai aptarinėjamu Lietuvos meno kūriniu. Taip nutiko ir su „Paveikslu Lietuvos vardo tūkstantmečiui“, kuris šiuo metu kabo Lietuvos Prezidentūroje – vienus Š. Saukos paveikslo idėja pašiurpino, kiti liko sužavėti, tačiau abejingo nėra nei vieno. Bet juk tokia ir yra meno paskirtis? – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė. – Lietuvos valstybės šimtmečio kontekste šis paveikslas itin simboliškas, nes meno forma primenama Lietuvos istorija. Paveikslas provokuoja ir priverčia susimąstyti, tad šio pašto ženklo sklaida po visą pasaulį primins, kokį kelią nuėjome kaip valstybė ir visuomenė bei atkreips dėmesį į sunkią, bet garbingą Lietuvos praeitį“.

Paveikslo, kuris žiniasklaidoje buvo pakrikštytas „ne silpnų nervų žmonėms“, centre vaizduojami iš žmonių kūnų pastatyti milžiniški rūmai, simbolizuojantys Valstybę – tai mūsų istorija, sudėta iš ją kūrusių žmonių gyvenimų. Šalia rūmų parimęs žaizdotas, pūliais aptekęs Rūpintojėlis Š. Saukos veidu. Po jo kojomis – šią Valstybę kūrę nuogai išrengti paprasti ir vienaip ar kitaip Lietuvai nusipelnę įvairių epochų bei laikmečių visuomenės veikėjai: rašytoja Žemaitė, poetas Julius Janonis, dainininkas Virgilijus Noreika, poetas Bernardas Brazdžionis, prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius, kompozitorius Juozas Naujalis, istorikas Simonas Daukantas, filosofas Vydūnas, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, poetė Salomėja Nėris, kalbininkas Jonas Jablonskis, daktaras Jonas Basanavičius, kunigas ir poetas Maironis, rašytojai Vaižgantas ir Balys Sruoga, poetas Paulius Širvys, kardinolas Vincentas Sladkevičius ir daugybė kitų. Šią sceną kairiame paveikslo kamputyje stebi susimąsčiusi mergaitė ryškia suknele – Lietuvos ateitis.

Su Š. Saukos kūrybai skirtu pašto ženklo bloku „Šiuolaikinis lietuvių menas. Tapyba“ apyvartoje pasirodys pirmosios dienos vokas, o penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu. Pašto ženklo blokas bus išleistas 15 tūkst. egzempliorių tiražu.

Pašto ženklų serijai „Šiuolaikinis lietuvių menas“ pradžią 2015 m. davė dizaineris Juozas Statkevičius – jo kurtas pašto ženklas, skirtas Lietuvos madai, buvo pirmasis. 2016 m. specialiame menui skirtame pašto ženkle buvo pavaizduotas Petro Repšio grafikos darbas „Sėdinti“, o 2017 m. – Algirdo Kuzmos skulptūra „Lozoriau, kelkis“.

Š. Sauka gimė 1958 metų rugsėjo 11 dieną Vilniuje. 1985 m. baigęs Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), menininkas stebino produktyvumu ir meistryste, kasmet nutapydamas po didelį arba du mažesnius paveikslus. 1989 m. trisdešimtmetį atšventusiam menininkui už paveikslą „Žalgirio mūšis“ buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.