1950 m. J. Lukša, kartu su Broniumi Trumpiu ir Juozu Širviu iš amerikiečių lėktuvo desantavosi Tauragės rajone, Žygaičių miškuose.

„Kai kas pakimba ant medžio, po to pasiklydimas miške, išėjimas pas vietinius gyventojus, kur išsiaiškina, kurioje vietoje jie nusileido. Tad jie keliauja namo, bet lieka nesurastas krovinys“, – kalbėjo karo istorijos tyrinėtojas Ernestas Kuckailis. 

Toks J. Lukšos poelgis buvo vienas iš paskutinių bandymų sustiprinti partizaninę kovą prieš sovietų okupaciją.

„Krovinį randa du jaunuoliai, tada pasikviečia trečią. Krovinį išardo ir viduje randa daug daiktų, atsišaukimus. Perskaito antraštę „Laisvė ateina iš Vakarų“, ir supranta iš kur yra krovinys“, – pasakojo E. Kuckailis.

LNK stop kadras.

Informacija apie krovinį perduodama vietos partizanams, tačiau jie daug tam dėmesio neskiria. Vienas iš krovinį radusių jaunuolių persekiojamas smogikų, kuris vėliau buvo nuteistas 15 metų.

„Mano vaidmuo yra Juozo Marozo, kuris iki pat šios dienos dar yra gyvas. Tada jam buvo apie 20 metų“, – teigė aktorius Žygimantas Kuckailis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Filmo scenos kuriamos Rumšiškėse – čia ne tik autentiška gamtinė aplinka, bet ir Lietuvos etnografijos muziejus, leidžiantis tiksliai atkurti pokario Lietuvą.

LNK stop kadras.

Kūrėjai tikisi, kad filmas taps ne tik įtaigia istorinės atminties dalimi, bet ir įkvėps naujas kartas domėtis Lietuvos laisvės kovų istorija. 

„Ši istorija nebuvo tyrinėta. Istorikui sudėtinga gilintis į desanto operaciją, į specialią operaciją, tokią kaip desantavimas į priešo užnugarį. Tai yra specifinių žinių reikalaujantis tyrimas“, – aiškino karo istorijos tyrinėtojas.

LNK stop kadras.

Istorinių kostiumų rekonstruktorius sako, kad aprangoms atkurti prireikė ne vienerių metų. 

„Arba originalūs daiktai ieškomi, arba siuvama, o norint pasiūti, reikia keletą metų studijuoti tuos dalykus, nes kiekviena detalė specifinė“, – pabrėžė karo istorijos rekonstruktorius, aktorius Ramūnas Skvereckas. 

Sudėtingiausia buvo atkurti 1938 metų desantininkų aprangas. Kelios filme matomos kuprinės pasaulyje buvo tik dvi.

„Miunchene gamintos kuprinės, tad jas teko sumedžioti aukcione. Pasaulyje radome tik dvi, nors reikėjo trijų. Su Vokietijos bendruomenės išeivijos pagalba desantuotos į Lietuvą“, – akcentavo R. Skvereckas.

LNK stop kadras.

Visgi ne viską atkurti ir pavyko. Tam bus naudojamos šiuolaikinės technologijos, kurios itin populiarios Holivudo filmuose. 

„Ruošiame skaitmeninį dvynį lėktuvo pakaitalą, kad pavaizduotume šuolį parašiutu iš lėktuvo. Realaus lėktuvo negalime atsigabenti, tenka gaminti virtualiai“, – teigė virtualiosios realybės ekspertas Leonardas Žilinskas.

Filmo režisierius sako, kad jo tikslas žiūrovui leisti suprasti, kaip tuo metu jautėsi žmonės.  

„Visada įdomu tai, kaip reagavo į naujumą, svetimus žmones“, – sakė režisierius Ričardas Matačius.

LNK stop kadras.

Dokumentinis filmas „Laisvės šuolis“ kino sales turėtų pasiekti rugsėjį. Tai ne pirmas filmas apie partizaną Daumantą. Prieš daugiau kaip 20 metų pasirodė meninis kino filmas „Vienui vieni“. Jis pasakojo partizano ir jo šeimos istoriją pokario metu. 

Filmo kūrimas užtruko penkerius metus, keitėsi režisieriai, o galutinį kino filmo variantą režisavo teatro režisierius Jonas Vaitkus.