Lietuvos muziejų asociacijos organizuotas projektas pasiteisino - per 7 veiklos metus sulaukta per 500 tūkst. apsilankymų muziejų renginiuose. Nauja ateinančių metų kryptis - tapatybės formavimo ir puoselėjimo programa „Tėvynės ieškojimas“.

Idėja sukurti visus Lietuvos muziejus jungiantį kultūros kelią gimė 2012-aisiais - Muziejų metais. Tada net 87 muziejai įsitraukė į bendrą projektą ir suorganizavo 147 renginius „Dviejų šimtmečių Muziejų kelias“. Kitais metais muziejai ėmė kalbėti apie 1863 m. sukilimo istorinę atmintį ir kvietė į šios temos renginius. Pajutus visuomenės susidomėjimą ir sulaukus per 46 tūkst. lankytojų, buvo nuspręsta parengti penkerių metų Muziejų kelio renginių programą, kuri kryptingai apžvelgtų temas, vedusias Lietuvos valstybingumo link bei dedikuotas Valstybės atkūrimo 100-mečiui.

2014 m. muziejai visuomenei pristatė sukauptas archeologines vertybes, kitais metais kalbėjo apie lietuvių liaudies meną, 2016 m. - įvairias dvarų kultūros formas, 2017 m. - prisiminė Vasario 16-osios Lietuvą kūrusias ir nepriklausomos Lietuvos idėją puoselėjusias asmenybes.

Šiais metais, pradėdamas paskutiniuosius, penktuosius, šio renginių ciklo metus, Muziejų kelias kvietė apmąstyti ir šiuolaikiškai išreikšti svarbiausius Lietuvos Respublikos (1918-1940 m.) laimėjimus, paženklinusius mokslo, menų, kultūros, švietimo, diplomatijos raidą, pramonės ir kt. sričių plėtrą.

Valstybės atkūrimo šimtmečio metais „Lietuvos muziejų kelias“ pristatė spalvingą programą, įvairiomis formomis pasakojančią apie Nepriklausomybės metų ženklus. 75 muziejai iš visos Lietuvos parengė per 130 renginių, kurie vyko gegužės 18-rugsėjo 27 d. Šių metų projektas taip pat buvo įtrauktas į Europos kultūros paveldo metų įgyvendinimo Lietuvoje programą.

Muziejai parodė, kaip augo ir tvirtėjo Lietuvos Respublika, ką ji sukūrė, kas išliko dabarčiai ir ateičiai bei tapo bendro Europos kultūros paveldo dalimi. Organizuojamų veiklų įvairovė leido pažvelgti į Vasario 16-osios Respublikos paminklus, priminė nacionalinės svarbos projektus, parodė muziejų saugomas vertybes, švietimo, meno, valstybės įstaigų pastatus ir pan.

Laikantis susiformavusių projekto tradicijų, muziejai aktyvųjį renginių laikotarpį pradėjo pagal jų priklausomybę etnografiniam regionui. Pirmieji plėtoti temą „Nepriklausomybės metų ženklai“ ėmė Aukštaitijos muziejai, vėliau Dzūkijos, Suvalkijos (Sūduvos), Mažosios Lietuvos. Į paskutinius projekto renginius rugsėjį kvietė Žemaitijos muziejai.

Muziejai plačiai kalbėjo apie programos temą - daug miestų ir miestelių išryškino savo krašto ypatumus. Lankytojų laukė tokie renginiai, kaip meninė akcija „Nepriklausomas Žemaitis“, teatralizuota ekskursija „Nepriklausomybės metų ženklai senuosiuose Šakiuose“, žemėlapių paroda „Druskininkai per šimtmetį“, renginys „Nepriklausomybės ženklai Klaipėdos krašte“. Kiti muziejai rinkosi platesnes, visoje šalyje vykusius reiškinius apimančias temas, pavyzdžiui: parodos „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“, „Lietuvos šimtmečio puslapiai“, „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“, „Sveika, Nepriklausomoji! Tautiškumo ir modernumo ženklai tarpukario Lietuvoje“ ir kt.

Bendra „Lietuvos muziejų kelio“ lankytojų statistika džiugina - akivaizdu, kad projekto renginiai buvo aktualūs, kad visuomenės dėmesys kryptingai augo. Jeigu pirmaisiais veiklos metais projektas sulaukė 28 280 lankytojų, tai 2016 metais pasiektas rekordinis programos „Dvarų kultūros atspindžiai“ renginių lankytojų skaičius - 157 tūkst. Jubiliejiniais Valstybės atkūrimo metais Muziejų kelio programoje sulaukta per 130 tūkst. apsilankymų.

Suskaičiavus visų 7 metų rezultatus - Muziejų kelio veiklose visoje Lietuvoje apsilankė per 500 tūkst. kultūros paveldo mylėtojų.

Visuomenės įsitraukimas į Muziejų kelio veiklas skatina muziejus ir toliau kurti bendrus projektus, todėl 2018 m. Lietuvos muziejų kelio programos uždarymo konferencijoje Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo nuspręsta 2019-2021 m. vykdyti nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programą „Tėvynės ieškojimas“, kuri taptų Muziejų kelio plėtros antruoju etapu.

Lietuva yra ne tik geografinės erdvės, bet ir kultūrinės vietos, gausios europinės kultūros ženklų, etninės lietuvių atminties liudijimų. Asmeninis susitikimas su kultūros kraštovaizdžiais ir juose esančiais vertingais objektais, padėtų, paskatintų šio pobūdžio topografinį Tėvynės ieškojimą. Svarbu paminėti, kad Lietuva neturi jokio sisteminio ir elementaraus kultūrinės topografijos modelio (Lenkija turi), nuo gimtinės, kur prasideda žmogaus gyvenimas, iki didžiųjų jos kultūros centrų sostinėje ir kitur.

Naujoji programa skiriama Lietuvos Respublikos atkūrimo trisdešimtmečiui 2020 m. paminėti.

Kiekvieni programos „Tėvynės ieškojimas“ metai turės savo temą - bus kalbama apie vandenų kultūrinę atmintį, kalnų ir kalvų kultūrinius reginius, parkų ir sodų meną.

2018 m. Muziejų kelio uždarymo konferencijoje Lietuvos muziejų asociacijos vadovas Raimundas Balza pasakojo, kad grįžimas prie gamtos ir žmogaus vienovės, vietovės dvasios, istorijos atskleidimas bei poetų, dailininkų, rašytojų, fotografų ir kitų menininkų įprasmintų vietų iškėlimas - yra Lietuvos tapatybę leidžiantys suvokti reiškiniai ir objektai, apie kuriuos ypač aktualu kalbėti, kai susiduriame su didele emigracijos problema.

Naujas projektas prasidės Tarptautinę muziejų dieną (gegužės 18 d.) ir tęsis iki Pasaulinės turizmo dienos (rugsėjo 27 d.).

Projekto rengėjas - Lietuvos muziejų asociacija, šiuo metu vienijanti 99 muziejus visoje Lietuvoje.

Projektą finansuoja - Lietuvos kultūros taryba.