„Pašto ženklas, skirtas totorių bendruomenei, yra labai svarbus įvykis Lietuvos ir pasaulio filatelijoje. Tai pirmas pašto ženklas, skirtas Lietuvos totoriams“, – Lietuvos pašto pranešime cituojamas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas.

Jis pažymi, kad Lietuvos totoriai – viena seniausių Lietuvos etninių grupių, pernai atšventusi įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 620-ąjį jubiliejų. Kitąmet bus minimos totorių sąjungos su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Gediminu 700-osios metinės.

„Mums didelė garbė, kad pašto ženklas išleidžiamas šiais metais, kai Lietuva mini atkurto valstybingumo šimtmetį. Taip pat labai reikšminga ir simboliška, kad pašto ženkle pavaizduoti totoriai ulonai – kariai, gynę Lietuvą nuo priešų“, – pažymi A. Jakubauskas.

Naująjį pašto ženklą, kuris bus išleistas 20 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė dailininkė Ieva Krikštaponytė, jame pavaizdavusi nežinomo dailininko paveikslą. Pristatomo pašto ženklo nominalas – vienas euras.

Totorių įsikūrimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu su juo dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Totoriai tarnavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų respublikos kariniuose žygiuose, Tado Kosčiuškos bei 1831 ir 1864 metų sukilimuose, 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės kovose.

Dauguma Lietuvoje gyvenančių totorių yra musulmonai sunitai. 1998 metais atkurtas Lietuvos musulmonų-sunitų dvasinis centras muftijatas. Totorių maldos namai – mečetės – veikia Nemėžyje ir Keturiasdešimties totorių kaime Vilniaus rajone, Raižiuose Alytaus rajone ir Kaune.

Gausiausios totorių bendruomenės yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos rajonuose.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus.