TV3 šou „Lietuvos talentai“ nugalėtoju tapo 26 metų mokytojas iš Telšių Marius Petrauskas. Jam atiteko 10 000 eurų (34,5 tūkstančių litų) apdovanojimas ir teisė vadintis talentingiausiu žmogumi šalyje.

Projekte Marius atliko klasikinius muzikos kūrinius, publiką sužavėjo nuoširdumu.

Daugiausiai žiūrovų balsų surinko akrobatė Rūta Kiverytė, tačiau jai teko tenkintis trečiąja vieta.

Jauna daininkė ir dainų autorė Dorotėja Kravčenkaitė liko antroje vietoje.

Kokias svajones su „Lietuvos talentais“ sieja muzikiniame realybės šou „Dangus 2“ išgarsėjęs Marius Petrauskas, prieš pat finalą pasidomėjo „TV diena“.

Ašaros R.Ščiogolevaitės akyse, V.Šapranausko keliaklupsčiavimas ir M.Mikutavičiaus puolimas kryžiumi – taip „Lietuvos talentų“ teisėjai reagavo į M.Petrausko pasirodymą.

Pirmajame muzikiniame realybės šou „Dangus“ sužibėjęs vaikinas netikėtai dingo iš didžiosios scenos, tačiau taip įspūdingai sugrįžęs „Lietuvos talentuose“ jis neketina taip lengvai atsisakyti svajonės dainuoti.

26-erių M.Petrauskas dėl sugebėjimo groti bent septyniais instrumentais vadinamas ir žmogumi orkestru, bet šį savo talentą jis, matyt, taupo kitiems metams.

„Lietuvos talentų“ finalui tikrai labai ruošiuosi, įsijungiu per aparatūrą savo kūrinį ir bliaunu, bliaunu juodai. Duok Dieve, kad tas balsas į dangų nueitų", – prieš didžiąją kovą juokavo M.Petrauskas.

– Kaip sugalvojote eiti į „Lietuvos talentus“?

– Pats užpildžiau anketą ir sulaukiau skambučio su klausimu, ar noriu dalyvauti atrankoje, klausė, kokį muzikos stilių propaguoju. Atsakiau, kad nebe „čiastuškes“ kaip kažkada, o rimtąją, klasikinę muziką. O tada nuvažiavau ir patekau.

– Kur buvote dingęs visą tą laiką po „Dangaus“?

– Iki „Dangaus“ dirbau statybos reikmenų parduotuvėje, o savaitgaliais padainuodavau šventėse, vestuvėse, renginiuose. Po „Dangaus“ apie pusantrų metų koncertavau. Paskui pats bandžiau suktis, savo pasirodymų organizavimu užsiimti, bet pamačiau, kad pragyventi nebeįmanoma. Persikrausčiau į Klaipėdą, įsidarbinau santechnikos parduotuvėje. Čia irgi nieko gero neišėjo, tad grįžau į Telšius. Padirbęs poroje parduotuvių pagaliau atėjau į Degaičių kultūros centrą. Esu meno vadovas, mokau dainuoti vaikus, vadovauju merginų, moterų vokaliniams ansambliams, kapelai. Bet dirbu tik puse etato. Nieko gero.

– Pasiilgote publikos, žmonių dėmesio?

– Labiau pasiilgau publikos nei dėmesio. Man malonus jausmas, kai stovi prieš pilną salę žmonių, pamatai jų veiduose šypsenas ar ašaras, išgirsti aplodismentus. Tai yra pasaka.

– Kaip jaučiatės, kad po jūsų kojomis krenta ne tik publika, bet ir komisijos nariai?

– Prieš aštuonis mėnesius netekau keturiolikmetės sesutės. Prieš „Lietuvos talentų“ pusfinalį susiradau tamsų kampą, pasimeldžiau už sesę ir būtent jai skyriau tą kūrinį. Ir dainavau iš visos širdelės. Kai išėjau pusfinalyje dainuoti „Melodramos“, apie dešimt pirmų sekundžių man pasidarė bloga. Pradėjo akyse baltuoti, maniau, kad jau ir virsiu iš koto. Bet susikaupiau ir kažkaip sudainavau. O kaip komisija reagavo, nelabai ką prisimenu, vėliau tik „Youtube“ pasižiūrėjau. Tuo metu tiesiog buvau išėjęs iš savęs.

– Dalyvaudamas „Lietuvos talentuose“ norite susigrąžinti anksčiau rankoje turėtas galimybes siekti karjeros?

– Gal ir taip. Jei vėl būčiau „Danguje“, daug ką keisčiau. Ir repertuarą į rimtesnį, ir požiūrį. Tuo metu atrodė, kad pakviečia kur nors, parodo per televizorių, – ir tu jau žvaigždė. Buvo ir nedidelis žvaigždiškumas kilęs.

– Laimėtumėte „Lietuvos talentus“, ir kas tada?

– Apie tai net negalvoju. Dar kartą galiu pareikšti: atėjo vienas su dantukais – pavarė, atėjo kitas su akordeonu – laimėjo, laimėtų ir tas, kuris išperstų kamanės skridimą. O kad dainininkas laimėtų – nėra šansų. Džiaugiuosi žmonių palaikymu, bet tuo nelabai tikiu.

– Ką iš konkurentų pats matote laimėtoju?

– Dorotėją, cirkininką Jurą. Man nelabai patinka, kad šokėjų grupėse būna daug narių. Skaičiuojant, kad jie vien iš savos aplinkos, o ne iš žiūrovų, sulauks daugybės balsų, atrodo nesąžininga.

– Dažnai diskutuojama, kad „Lietuvos talentų“ dalyviai tėra vietinės reikšmės, kad tokių pasaulyje pilna. Tikite, kad lietuviai gali nustebinti pasaulį?

– Na… gali kaip tos dvi kniaukiančios katės (lietuvaitės, apsijuokusios Didžiosios Britanijos talentų šou „X Factor“ – red. past.), tai patyliu. O, kalbant rimtai, jei projekte būtų vertinami tik balsai, manau, Lietuva galėtų nustebinti, tikrai čia yra daug puikių balsų.

– O kaip pats vertinate savo balsą?

– 8 iš 10. Trūksta studijų, žmogaus, kuris dirbtų su manimi, padėtų balsą lavinti. Anksčiau turėjau mokytoją, chorvedį Alfridą Bulkauską, jis mane ruošdavo konkursams, respublikiniame „Sidabrinio varpelio“ konkurse užėmiau trečią vietą. Bet mokytojas mirė, nebėra kam manęs mokyti. Gal „Lietuvos talentai“ padės rasti šią galimybę.