- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet sukanka 700 metų nuo pirmosios lietuvių sąjungos su totoriais sudarymo. Per šiuos metus totoriai ir lietuviai ne tik kartu kovojo, bet ir kūrė unikalų kultūrinį paveldą, kuris į Lietuvą pritraukia vis daugiau turistų.
Lietuvoje gyvena 2800 totorių. Gausiausios totorių bendruomenės, Tautinių mažumų departamento pateiktais duomenimis, yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos rajonuose.
Pagrindiniai renginiai, skirti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimui, vyks Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose. Vilniuje liepos 28 d. vyks iškilmingas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimas Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Kaune rugpjūčio 19 d. bus atidaroma paroda Vytauto didžiojo karo muziejuje ir vyks paminklinio akmens pastatymas Kranto gatvėje.
Kultūriniai renginiai, skirti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti, vyks ir Lietuvos ambasadose užsienyje: rugpjūčio 24 d. kilnojamoji paroda bus atidaryta Krušynianuose (Lenkija), vėliau ji keliaus į Varšuvą, Ukrainą, Airiją. Rudeniop į Lietuvos totoriams skirtas parodas pakvies Trakų istorijos muziejus, sakoma Tautinių mažumų departamento pranešime.
„Totorių tautinė bendruomenė su Lietuva kartu jau 700 metų. Mūsų tautų draugystė pažymėta labai svarbiais istoriniais faktais, susijusiais su nepriklausomybės ir išgyvenimo kovomis. Paskutinė – prieš 30 metų įvykusi tragiška, tačiau ir simbolinė totorių dukters Loretos Asanavičiūtės žūtis, dar kartą patvirtino, kad ši bendruomenė yra labai svarbi Lietuvos dalis“, – pažymi Tautinių mažumų departamento vadovė Vida Montvydaitė.
Tautinių mažumų departamento nuotr.
Prisimenant istorinius įvykius, dar 1320 metais valdant Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui, totorių būriai, kaip sąjungininkai, pasirodė lietuvių rengiamuose karo žygiuose su Kryžiuočių ordinu. Nuo to laiko iki šių dienų totoriai kartu su lietuviais stoja į svarbiausias istorines kovas už nepriklausomybę. Jie dalyvavo 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose bei Sąjūdžio laikotarpio judėjimuose. Lietuvos totorių karininkas pulkininkas Aleksandras (Suleimanas) Chaleckis buvo vienas atgimstančios Lietuvos kariuomenės kūrėjų. Totorius Aleksandras Tuhan-Baranauskas 1941 m. sukilimo metu Kauno jachtklube keldamas Lietuvos tautinę vėliavą sovietų kareivio buvo nušautas ir žuvo didvyrio mirtimi. 1991 m. sausio 13 dieną prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusi Lietuvos totoriaus dukra L. Asanavičiūtė – dar viena šios tautos atstovė, pademonstravusi savo įgimtą drąsą ir patriotiškumą.
Už priešinimąsi okupaciniam režimui Lietuvos totoriai patyrė represijų – jiems buvo uždrausta lenkų kalba mečetėse, taip pat ir skaityti religines knygas šia kalba, ją pakeičiant rusų kalba.
„Ne tik totorių istorija, bet ir gyvenimo būdas į Lietuvą pritraukia vis daugiau turistų. Lietuvoje įsikūrusiuose kaimuose – Raižiuose, Keturiasdešimties totorių, Nemėžio – nuolat rengiamos edukacinės ir kultūrinės veiklos. Viename populiariausių totoriškų kaimų – Raižiuose, galima aplankyti net 7 musulmoniškas kapines, taip pat pasigrožėti totorių pastatytais saulės laikrodžiais ir istoriniais paminklais, paragauti unikalių totoriškų patiekalų, be kurių nepraeina visos didelės lietuviškos šventės“, – pranešime cituojama V. Montvydaitė.
Vieną mėgstamiausių Lietuvoje desertų – šimtalapį – į Lietuva atvežė totoriai. Unikali kepimo technologija ir receptas išlikę iki šių dienų Alytaus rajone, Raižių kaime. Balandėliai taip pat yra totorių virtuvės patiekalas, adaptuotas pagal lietuvišką derlių. Tikrasis totoriškas patiekalas dolma buvo gaminamas iš mėsos ir vynuogių lapų, tačiau tokių lapų neradus šiuos kraštuose, jie nesunkiai buvo pakeisti kopūsto lapais. Arbūznikas – taip pat unikalus totorių patiekalas, savo forma panašus į šimtalapį, tačiau gaminamas iš moliūgų ir kapotos mėsos yra populiarus ant lietuvių stalo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka1
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Autizmo paliesta škotų rašytoja E. McNicoll: švente ir džiaugsmu aš paverčiau savo skausmą
Londone gyvenanti vaikų rašytoja škotė Elle McNicoll labai gerai žino, ką reiškia būti kitokiam. „Išgyvenau daug fizinių ir emocinių patyčių, daug žiaurių vardų, – prisipažino į geriausių „The Times&...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Lietuvos fotomenininkų sąjungai pirmininkaus V. Samulionytė
Nacionalinėje dailės galerijoje pirmadienį vykusiame Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) suvažiavime jos pirmininke ketverių metų kadencijai paskirta Vilma Samulionytė. ...
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys8
„Filme mažai politikos, daug žmogaus“, – taip režisierės Giedrės Genevičiūtės ir žurnalistės Daivos Žiemytės-Bilienės dokumentinį filmą „Prezidentas“ įvertino televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis. &Scaro...
-
Seimas linkęs sudaryti galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties5
Parlamentas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties. Tokiu atveju šį apdovanojimą atsiimtų mirusio šeimos nariai ir artimiau...
-
Rašytojas S. Rushdie išleido memuarų knygą, kurioje pasakoja apie pasikėsinimą jį nužudyti2
Antradienį pasirodžiusioje Salmano Rushdie memuarų knygoje „Knife“ („Peilis“) pasakojama apie kone mirtiną peilio dūrį viešame renginyje 2022 metais, po kurio rašytojas liko aklas viena akimi, ir apie jo gijimo keli...
-
Kviečiama teikti kandidatūras apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2024“ balsuotojų komisijai
15-ųjų Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ organizatoriai kviečia industrijos atstovus teikti kandidatūras balsuotojų komisijai. Balsuotojų komisija išrinks laureatus kiekvienoje kategorijoje iš atrankos komisij...
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...