Anot leidybos ekspertės Aidos V. Dobkevičiūtės, Baltijos šalys į knygų mugę keliauja supažindinti plačiąją visuomenę su didele kultūra, esančią labai mažose rinkose.

„Į Londono knygų mugę vykstame su gražiu, turtingu turiniu, kuris yra išrašytas mūsų kalba, kuri yra ypatinga, kurią norime pristatyti plačiajai visuomenei. Anglų kalba viena populiariausių pasaulyje, o proveržis į ją su mūsų literatūra yra ypatingai reikšmingas ir turės didelę išliekamąją vertę“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. V. Dobkevičiūtė.

Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė teigė, kad angliakalbė pasaulio dalis labai sunkiai įsileidžia verstinę literatūra, nes turi didelį pasirinkimą anglų kalba leidžiamų knygų, todėl Lietuvos dalyvavimas mugėje kartu su Baltijos šalimis rodo šiek tiek didesnį mastelį.

„Labai svarbu, kad mes dalyvaujame su latviais ir estais, nes šalys turi skirtingą patirtį. (...) Buvo tam tikras iššūkis mūsų bendradarbiavimui, nes visos trys šalys esame individualistės. (...) Tačiau geriausia yra tai, kad radome bendrą būdą reprezentuotis kartu“, – sakė G. Žemaitytė.

Labai svarbu, kad mes dalyvaujame su latviais ir estais, nes šalys turi skirtingą patirtį. Buvo tam tikras iššūkis mūsų bendradarbiavimui, nes visos trys šalys esame individualistės.

Baltijos šalys dalyvaus specialioje „Baltic Countries Market Focus“ programoje, kuri skirta rinkos bei leidybos pristatymui.

Pasak Kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, vyksianti mugė skirta ne knygų pristatymui ar skaitytojams, bet visiems, dirbantiems knygų sektoriuje – vertėjams, autoriams, leidėjams, spaustuvininkams bei IT specialistams, siūlantiems produktus leidybos sektoriui.

„Mugė suprantama kaip galimybė rašytojams rasti savo leidėjus, tai nėra knygų pristatymo vieta, todėl ir dalis rašytojų vyksta neturėdami angliškai išleistų knygų. Manoma, kad yra galimybė tai padaryti po dalyvavimo mugėje“, – sakė A. Žilinskienė.

Iš trijų Baltijos šalių mugėje dalyvaus 12 autorių, iš kiekvienos šalies po keturis. Iš Lietuvos į mugę vyks rašytojai Tomas Venclova, Alvydas Šlepikas, Undinė Radzevičiūtė bei Kristina Sabaliauskaitė.

Anot A. Žilinskienės, svarbiausi kriterijai atrenkant autorius – savo šalyje pripažinti autoriai, kurie gali atstovauti bei kalbėti apie savo šalių literatūrą, skirtingų žanrų, kartų įvairovė. Taip pat svarbus kriterijus įtraukti rašytojų, kurie neturi kūrinių, išverstų į anglų kalbą.

„Renginių formatas nėra tas, kad atsisakytume galimybės pristatyti autorius, kurie galbūt dar tik ras savo leidėjus. Tai vienas aspektas yra įtraukti ir rašytojus, kurie neturi knygų anglų kalba“, – teigė A. Žilinskienė.

Mugės metu vyks 35 renginiai, kuriuos sudaro profesionalioji bei kultūrinė programos. Anot Kultūros instituto programų ir projektų skyriaus vadovės Rūtos Nanartavičiūtės, vyks teminės diskusijos, jose Baltijos šalių autoriai dalyvaus kartu su britų autoriais.

„Diskusijas ves žinomi britų žurnalistai, jose daugiau bus kalbama apie temas, kurios sieja tų autorių kūrybą arba Baltijos šalių literatūrą, kultūrą bei istoriją“, – sakė R. Nanartavičiūtė.

Ji taip pat išskyrė Jono Meko apsilankymą Londone, kuriame bus kalbama su „Serpentine“ galerijos meno vadovu Hansu-Ulrichu Obristu, vyks J.Meko filmų peržiūros bei knygos „Conversations with Film-Makers“  pristatymas.

Londono knygų mugė vyks balandžio 10-12 dienomis. Lietuva joje dalyvauja nuo 2001 metų.