Aštuntąjį savo meno kūrinį miestui padovanojo pats Malonny tradicijos įkūrėjas ir dalyvis Ray Bartkus, sukūręs įspūdingo dydžio, 21 metro aukščio, meno kūrinį pavadinimu „Nesvarumo būsena“. Menininkas teigė, kad šį kūrinį jį paskatino sukurti pandeminė situacija, kurioje jis ir pats jautėsi tarsi esąs nesvarumo būsenoje, kuomet kasdien tiek jis, tiek visa žmonija susidūrė su nežinomybe kas toliau bus, todėl šio kūrinio kairiajame kampe menininkas vaizduoja laivą, kuris siejasi su Biblijoje minima Nojaus arka, o laiptais keliaujantys pasaulio sutvėrimai – bandymą išgyventi ir išsaugoti gyvybę. Piešinio viduryje esantis astronautas taip pat atspindi žmonijos siekį persikelti gyventi į kosmosą, bandant išlikti. Ray Bartkaus piešinio idėją pristatė Martynos Levanės šiuolaikinio šokio kolektyvo „Le Nos“ šokėja Augustė Daugėlaitė.

Ketvirtus metus iš eilės prie sienų tapybos konkurso būdu kviečiamas prisijungti vietos menininkas. Šiais metais sienų tapybos konkursą laimėjo marijampolietė Rūta Juškauskaitė, kartu su savanorių komandos pagalba ant senos elektros pastotės realizavusi meno kūrinį – „Aukšta įtampa“, kuris įprasmina paauglystės prisiminimus: susitikimus automobiliuose, pirmuosius pasimatymus bei kylančią įtampą prieš pirmąjį bučinį, stovėjimo aikštelių romantiką. „Malonny simpoziumas tapo viena stipriausių mano gyvenimo patirčių. Esu dėkinga organizatoriams už palaikymą kiekviename žingsnyje bei būvimą visada šalia. Didžiausias ačiū savanoriams, be kurių šis projektas neįmanomas, Jūsų laikas ir atsidavimas šiam projektui yra motyvuojanti jėga kūrėjams. Ačiū, kad buvote kartu šioje kelionėje. Jaučiuosi tarsi po labai geros stovyklos, kurioje visą savaitę gyvenome vienu tikslu ir užsidegimu, o dabar staiga viskam pasibaigus turime sugrįžti į paprastą kasdienybę“, – pasakojo Rūta. Jos meno kūrinio pristatymo metu skambėjo legendinės „Depeche mode“ grupės dainos, kurias atliko Jonas Stadulis ir Nedas Marušauskas.

A. Kralikienės nuotr.

Marijampolės miestą papuošė ir antrą kartą projekte dalyvaujančio iliustratoriaus bei grafikos dizainerio Philip Grisewood kupinas spalvų ir simbolių meno kūrinys. Nors dėl pandemijos menininkas atvykti negalėjo, jo meno kūrinį įgyvendinti padėjo savanorių komanda. Philip naujasis kūrinys – Malonny2 metu sukurto piešinio „Vartotojiškumas“ tęsinys, kuriame esantys simboliai atspindi šiuolaikinį vartotojiškumą, viso to pasekmes bei siekia atkreipti visuomenės dėmesį, skatina susimąstyti ir bandyti pasikeisti. Puikią nuotaiką ir emocijas piešinio pristatymo metu ekskursijos dalyviams dovanojo klounas ir linksmasis magas Tukas.

Sienų tapybos plenero metu nuotoliniu būdu pasitelkiant savanorių pagalbą taip pat tapė menininkai Henrik Drescher bei WU Wing Yee. Henrik Drescher pasirinko sukurti abstraktų meno kūrinį, kuriame spalvotų apskritimu pagalba sukurta optinė trimatė kosminė ar geometrinė erdvė, į kurią žvelgiant tarsi galima išgirsti sklindantį aidą ar garsą. Šį potyrį savo pasirodymu puikiai atskleidė Dainos Misiukevičienės šokių grupės „Arabeskas“ šokėjos. Iš Honkongo kilusios menininkės WU Wing Yee meno kūrinis pavadinimu „Kalba“ simbolizuoja pasaulyje esančias kalbas ir jų svarbą žmonių bendravimui. Menininkė teigia, kad „kalba yra tiltas, jungiantis žmones“. Šį meno kūrinį įprasmino Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos moksleivė bei Malonny projekto dalyvė Laura Pečkauskaitė, atlikusi Edith Piaf prancūzišką dainą „Non je ne regrette rien“.

A. Kralikienės nuotr.

Ekskursijoje dalyvavęs Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda dėkodamas Ray Bartkui, renginio organizatoriams ir savanoriams už Malonny idėjos puoselėjimą, džiaugėsi, kad jau aštuonerius metus miestą puošia išskirtiniai ir dėmesį pritraukiantys meno kūriniai. Meras tikisi, kad šis projektas tęsis dar ne vienerius metus ir džiaugiasi, kad tai vyksta ne kur kitur, o Marijampolėje.

Malonny‘8 sienų tapybos pristatymą vainikavo „Viduramžiai LT“ komandos atliktas muzikos, šokio ir ugnies šou, palikęs įspūdį visiems renginio dalyviams. Nuo šiol Marijampolės miesto erdvėse puikuojasi net 32 meno kūriniai, apie kuriuos kalbama ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.