Nuo 1989 metų „Praemium Imperiale“ kasmet skiriama dailininkui, skulptoriui, architektui, muzikui, kino arba teatro kūrėjui ir jaunam menininkui. Tai vienas didžiausių meno prizų pasaulyje, jo vertė – 15 mln. Japonijos jenų (apie 130 tūkst. eurų). Prizo teikėja – Japonijos meno asociacija.

Šios premijos laureatais yra tapę Claudio Abbado, Mstislavas Rostropovičius, Krzysztofas Pendereckis, Zubinas Mehta, Steve‘as Reichas, Philipas Glassas, Arvo Pärtas, Alfredas Schnittke, Sofija Gubaidulina, Placido Domingo ir daug kitų muzikos korifėjų.

„Malonu atsidurti tarp menininkų, kuriems visada lenkiausi. Man tai buvo netikėta, nes vaikštau vienas savais keliais – nepriklausau apdovanojamųjų konjunktūrai“, – sakė G. Kremeris radijui „Svoboda“.

Tačiau šio kūrėjo nuopelnus muzikos kultūrai būtų sunku pervertinti. Jo įkurtas Baltijos šalių kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“ tapo vienu geriausių pasaulyje, išugdė būrį iškilių menininkų.

Maestro su savo vadovaujamu kolektyvu praturtino muzikos lobyną daugybe perlų, nes visą gyvenimą nepailsdamas ieško naujų talentingų kompozitorių, griežia jam rašomas pasaulines premjeras. G. Kremeris įgrojo per šimtą kompaktinių diskų, pelnė reikšmingų apdovanojimų.

Ne mažiau imponuoja jo kaip humanisto veikla, gaivūs, ironiški, nuoširdūs pasisakymai ir akcijos, ginant vertybes tiek mene, tiek visuomenės gyvenime.

„Praemium Imperiale“ – tarsi apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus. Tokias premijas jau esu gavęs Italijoje, Turkijoje, Švedijoje. Jaučiuosi taip, lyg būčiau nugyvenęs kokius penkis gyvenimus – matyt, už kai kuriuos jų ir esu apdovanotas“, – juokavo laureatas.

G. Kremerio likimas ypatingas. Jis gimė Rygoje, studijavo Maskvos konservatorijoje pas legendinį smuikininką Davidą Oistrachą. Tačiau dėl savo kilmės – maestro mama buvo vokietė, tėvas – žydas, senelis – švedas – jis nesijautė savas nei Latvijoje, nei Rusijoje. 1980 metais G. Kremeris emigravo iš Sovietų Sąjungos į Vakarus ir nuo tada gyvena įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje, daugybę laiko praleidžia keliaudamas.

„Žmogiški dalykai man visada rūpėjo labiau už visokius formalumus. Ieškodamas savo kelio aš pirmiausia stengiausi nedaryti to, kuo netikiu. Dažnai dar iki šiol nežinau, ko ieškau ir siekiu, nes savosios muzikos, savojo kelio, minčių paieškos – tai nesibaigiantis procesas“, – atviravo G. Kremeris.

Laikas parodė, kad muziko kelias buvo teisingas. Šiandien orkestrą „Kremerata Baltica“ žino visas pasaulis, scena su juo dalijasi iškiliausios muzikos asmenybės. Dar 2009-aisiais kūrybinga šio kolektyvo veikla buvo įvertinta „Praemium Imperiale“ prizu jaunimo kategorijoje. O šį mėnesį „Kremerata Baltica“ Berlyne atsiėmė prestižinį „Echo Klassik“ apdovanojimą už Dmitrijaus Šostakovičiaus muzikos albumą.

Taigi maestro G. Kremeris su savo orkestru įspūdingai sutinka jubiliejų: kitų metų pradžioje šių menininkų laukia dvigubos iškilmės: „Kremerata Baltica“ 20-metis ir G. Kremerio 70-metis. Šias sukaktis artistai pažymės koncertų maratonais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje ir Azijoje.

Į jubiliejinio turo maršrutą įtrauktas ir Vilnius. Čia G. Kremeris ir „Kremerata Baltica“ koncertuos vasarį.

Maestro 70-metį taip pat paminėjo garsi vokiečių įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“ – spalio 14 d. ji išleido 22 kompaktinių diskų rinkinį su G. Kremerio atliekamais garsių pasaulio kompozitorių smuiko koncertais.