Lietuvoje minimos 150-osios kalbininko Jono Jablonskio gimimo metinės. Jis iki šiol vadinamas bene labiausiai lietuvių kalbai nusipelniusiu mokslininku.

Ne „sierčikas“, o „degtukas“, ne „učenikas“, o „mokinys“ – daugybę kitados neįprastai skambėjusių naujų žodžių, gramatikos normų pasiūlė kalbininkas J. Jablonskis.

Apibendrinant dažnai sakoma, kad prieš
šimtą metų daugiausia kaime vartotai lietuvių kalbai šis žmogus padėjo tapti subtilia kalba, tinkančia įvairiems gyvenimo reiškiniams aptarti.

J. Jablonskis gimė prieš 150 metų Šakių rajone, vėliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Mokyka dabar vadinama vienu iš Jablonskio slapyvardžių – Rygiškių Jono vardu.

Šiemet išleista knyga „Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima“, kurioje laišk ais ir kit ais liudijim ais atskleidžiama ne tik visuomeninė veikla, bet ir kalbininko kasdienybė, santykiai su artimiausiais žmonėmis.