„Bon Jovi“, sukūrusi daugybę greitai įsimintinų hitų, tokių kaip „Livin' on a Prayer“, „You Give Love a Bad Name“ ir „Wanted Dead or Alive“, 9-ajame dešimtmetyje per savo maratonines, pirotechnikos pripildytas gastroles pripildydavo ištisas arenas.

Rokeriams iš Naujojo Džersio nuo to laiko vadovauja vokalistas Jonas Bon Jovi (Džonas Bon Džovis). Šis sekmadienį sakė, kad grupė „per jį (A. J. Suchą – red. past.) rado kelią vienas prie kito“.

„Kaip vienas iš „Bon Jovi“ įkūrėjų, Alecas buvo neatsiejamas nuo grupės formavimo“, – sakoma „Twitter“ paskelbtame dainininko pareiškime.

Pasak J. Bon Jovi, velionis buvo būgnininko Tico Torreso (Tiko Toreso) vaikystės draugas ir buvo atsivedęs Richie Samborą (Ričį Samborą) pamatyti grupės pasirodymų. Vėliau pastarasis tapo grupės pagrindiniu gitaristu.

Mirties priežastis nebuvo paskelbta.

Kitaip nei daugelis tuometinių „glam metal“ krypties grupių, „Bon Jovi“ išlaikė labiau „šeimai draugišką“ įvaizdį, kuris padėjo grupei pelnyti gerbėjų įvairiuose pasaulio kampeliuose.

Šie roko hitų atlikėjai yra pardavę kone daugiausiai albumų muzikos istorijoje ir 2017 metais buvo įamžinti Klivlande įsikūrusiame Rokenrolo šlovės galerijoje.

1983–1994 metais su „Bon Jovi“ grojęs ir 2013 metais pasitraukęs R. Sambora 2018-aisiais vėl susijungė su grupe per įamžinimo muziejuje ceremoniją.

„Kai prieš daugelį metų Jonas Bon Jovi man paskambino ir paprašė būti jo grupėje, greitai supratau, kaip rimtai jis buvo nusiteikęs. Jis turėjo viziją, kurią norėjo mums atvesti“, – per ceremoniją sakė A. J. Suchas.

„Esu labai dėkingas, kad galėjau būti tos vizijos dalimi“, – pridūrė jis.

Būtent „Bon Jovi“ tapo viena pirmųjų Vakarų pasaulio roko grupių, kurioms buvo leista koncertuoti tuometėje Sovietų Sąjungoje, kai komunistinė sistema atsivėrė vykdant prezidento Michailo Gorbačiovo viešumo (glasnost) reformas.