Eidamas 84-uosius metus mirė lietuvių-šveicarų kilmės JAV mokslininkas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX-o amžiaus istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas.

Profesoriui teko būti 1988–1991 metų Lietuvos išsivadavimo įvykių liudininku ir dalyviu. Mokslininkas yra parašęs aštuonias knygas, skirtas Lietuvos istorijai. Savo atsiminimais apie 1991-ųjų Sausį jis dalinosi savo knygoje, kuri vertinama už nešališkumą.

Savo darbuose autorius gilinosi į lietuvių diplomatijos gimimą, jos veiklą svarbiausiais Lietuvos užsienio politikos krypčių klausimais ir pats bendravo su daugeliu lietuvių politikų ir diplomatų. Istorikas taip pat daug metų rūpinosi Vilniaus ir Madisono miestų ryšių plėtojimu.

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius sako, kad Vakaruose nebuvo kito mokslininko, kuris būtų taip susidomėjęs Lietuvos istorija.

„Knygos „M. Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ arba „Bundanti Lietuva“ buvo tokios istorijos knygos, apie kurias tradiciniai mūsų istorikai dažniausiai nebūtų galvoję. Jie būtų sakę, kad turi prabėgti labai daug laiko nuo įvykių – tada istorija prasidės.

A. Sennas kaip tik ėjo į tas temas kaktomuša, į įvykius žiūrėdamas liudininkų akimis ir gebėdamas rašyti istoriją tų įvykių, kurie tik ką pasibaigė. Tai buvo fenomenalu. Tokiu būdu mes gavome vakarietišką akademinę refleksiją, o Vakarai į atgimstančią ir bundančią Lietuvą taip pat galėjo sureaguoti adekvačiai“, – sako E. Aleksandravičius.

Pasak Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjo Česlovo Laurinavičiaus, A. E. Sennas objektyviai ir kritiškai žiūrėjo į savo tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją, todėl gebėjo pakeisti daugybę stereotipų, egzistavusių lietuvių istorikų darbuose.

Už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą mokslininkui įteiktas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.

Istoriko darbas „Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ buvo apdovanotas Amerikos Baltijos studijų asociacijos įsteigta Edgaro Andersono prezidentine premija. Jis 2004 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.

Istorikas gimė 1932 m. balandžio 12 dieną, o jo tėvas – taip pat garsus baltistas, filologas, leksikografas Alfredas Sennas (1899–1978 m.). A. E. Senno motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė. Į JAV jo tėvai persikėlė 1930 metais.

1958 m. A. E. Sennas baigė Kolumbijos universitetą.

A. E. Sennas apgynė daktaro disertaciją „The Emergence of Modern Lithuania“ (Lietuvos valstybės atkūrimas 1918–1920 m.), kuri 1959 m. buvo išleista atskira knyga, kuri atvėrė anglakalbiams vakariečiams nežinomą Lietuvos pasaulį.

1958 m. Hanterio koledžo lektorius, 1958–1960 m. Rutgerso universiteto Niuarko menų ir mokslų koledžo istorijos dėstytojas, 1959–1960 m. Fordhemo universiteto Šiuolaikinės Rusijos studijų instituto bendradarbis, 1960–1961 m. Rutgerso universiteto asistuojantis dėstytojas, 1960 m. Prinstono universiteto lektorius, 1961 m. Fordhemo universiteto dėstytojas, 1961–1965 m. Viskonsino universiteto istorijos dėstytojas, 1965–1967 m. asocijuotas profesorius, 1967–1998 m. Viskonsino-Medisono universiteto profesorius, vėliaus profesorius emeritas.

1996 m., 1999–2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto vizituojantis profesorius. Mėnraščio „Akiračiai“ redakcinės kolegijos narys.

Lietuvoje jis yra surengęs ne vieną viešą paskaitą.

2013 metais A. E. Sennas pasakojo apie inteligentijos šeimas, jų tradicijas ir likimus.

Apie Lietuvą ir meilę jai A. E. Sennas yra kalbėjęs LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ (nuo 16:33 min.):

LRT KULTŪROS programa A. F. Sennui atminti:

Ketvirtadienį 14.15 val. – Tarpukario inteligentijos šeimos: pasakojimai, tradicijos ir likimai. 2013 m.