Ispanų rašytojas, kairiųjų pažiūrų aktyvistas ir buvęs kultūros ministras Jorge Semprunas (Chorchė Semprinas) antradienį mirė Paryžiuje, būdamas 87 metų, pranešė jo vaikaitis Thomas Landmanas (Tomas Landmanas).

J.Semprunas, kuris su savo šeima pasitraukė į Prancūziją po Ispanijos pilietinio karo, "labai ramiai" mirė savo namuose, nurodė Th.Landmanas.

1923 metų gruodžio 10 dieną Madride gimęs J.Semprunas buvo vieno iškilaus politiko sūnus ir buvusio premjero vaikaitis.

Ispanijos respublikonus išvijus iš Madrido 1937 metais, J.Sempruno šeima galiausiai įsikūrė Prancūzijoje, o rašytojas savo darbus kūrė daugiausiai prancūzų kalba.

Po Antrojo pasaulinio karo jis buvo grįžęs į Ispaniją - pirmiausiai kaip komunistų pogrindžio kovotojas, o vėliau, kai diktatoriaus Francisco Franko (Fransisko Franko) mirtis šaliai atvėrė kelią grįžti prie demokratijos, tapo jos kultūros ministru.

J.Semprunas visą gyvenimą liko ištikimas kairiajam sparnui, tačiau patyręs blogiausia, ką galėjo pasiūlyti nacizmas ir stalinizmas, rašytojas vėliau savo filosofiją apibendrino, pareiškęs: "Rinkos džiunglės geriau negu totalitarinis zoologijos sodas".

Jis taip pat rašė scenarijus filmams ir padėjo prancūzų režisieriui Alainui Resnais (Alenui Renė) sukurti filmus "Karas baigtas" (La Guerre est Finie) ir "Staviski" (Stavisky...), o režisieriui Costai Gavrasui (Kostai Gavrasui) - klasika tapusias politines dramas "Z" ir "Prisipažinimas" (L'Aveu).

Ispanijoje atkūrus demokratiją, J.Semprunas tapo iškiliu kultūros veikėju tiek savo gimtojoje šalyje, tiek Prancūzijoje. jo politinę karjerą 1988 metais vainikavo kultūros ministro postas socialistų vyriausybėje, kurioje rašytojas dirbo kaip nepartinis narys.

J.Semprunas atsistatydino 1991, kai dėl nepriklausomų pažiūrų rimtai susikirto su kai kuriais kitais ministrų kabineto nariais, o vėliau grįžo į Paryžių ir tęsė rašytojo karjerą.

Savo patirtį dirbant vyriausybėje jis aprašė savo prisiminimų knygoje "Federiko Sančeso autobiografija" (Autobiografía de Federico Sanchez), kurios pavadinime panaudojo savo ankstesnį slapyvardį Komunistų partijoje.

Tarp vėlesnių jo darbų buvo knyga "Rašyti arba gyventi" (L'Ecriture ou la Vie), kurioje J.Semprunas dar kartą mėgino rasti tinkamų žodžių sunkiai aprašomam dalykui - savo patirčiai kalint koncentracijos stovykloje.