„Išėjo ne šiaip nepaprastai talentingas operatorius, bet viena iš pačių svarbiausių figūrų mūsų kino istorijoje“, – pirmadienį BNS sakė režisierius Audrius Stonys.

„Jono Griciaus indėlis į lietuvišką kiną yra toks milžiniškas, kad būtų net sudėtinga nusakyti keliais sakiniais. Jis turėjo įtakos tiek vaidybiniam, tiek dokumentiniam kinui, jis išugdė visą operatorių kartą, galų gale jis iškėlė operatorinį meistriškumą į tarptautines aukštumas“, – teigė jis.

A. Stonio teigimu, J. Griciaus talento standartas vertė stiebtis visus Lietuvos kino  operatorius, o garsiausi lietuviško kino meistrai didžia dalimi turi būti jam dėkingi už savo šedevrus.

Pasak režisieriaus, J. Griciaus kameros žvilgsnio neįmanoma supainioti su kitų.

„J. Griciaus kamera yra tai, ką mes vadiname lietuviško kino jėga, vizualine poetika, paties kino grožis. Tai tie ženklai, kurie skyrė Joną Gricių iš kitų. Jis derino savyje giluminį realizmą su didžiule kino kadro poezija“, – BNS sakė A. Stonys.

„Tai, ką jis kūrė, buvo tikrasis kinas. Kinas iš didžiosios raidės, kinas, kuris ne tik atspindi pasaulį, o kinas, tas kuris suteikia šiam pasauliui prasmę. Kiekvienas kadras tuo spinduliuoja“, – kalbėjo menininkas.

J. Gricius gimė 1928 metais Kaune. Jis studijavo Valstybiniame visasąjunginiame kinematografijos institute (VGIK) Maskvoje, trejus metus stažavosi kino studijoje „Lenfilm“.

1957 metais J. Gricius grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos kino studijoje operatoriumi, direktoriumi.

1994–2001 metais jis dėstė Muzikos ir teatro akademijoje, vadovavo Kino ir TV operatoriaus specialybės kursui.

J. Griciui buvo suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo, liaudies artisto vardai,  VGIK‘as jam suteikė Garbės profesoriaus titulą, jis apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, „Auksinės gervės“ statulėle. 2013 metais menininkui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Operatoriaus darbų sąraše – garsūs filmai: „Paskutinė atostogų diena“, „Niekas nenorėjo mirti“, „Laiptai į dangų“, „Mėlynoji paukštė“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Kelionė į rojų“, „Turtuolis, skurdžius…“, 1989 „Miškais ateina ruduo“, kt.

Kultūros ministras, prezidentas ir Seimo Pirmininkė pareiškė užuojautą

Kultūros ministerijos vardu reiškiama užuojauta dėl legendinio kino operatoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato J. Griciaus mirties.

„Jonas Gricius, dirbęs su geriausiais lietuvių režisieriais, daugiau kaip keturis dešimtmečius atidavė save kinui – iš to gimė į Lietuvos kinematografijos aukso fondą įeinantys filmai. J. Gricius sukūrė ne tik Lietuvos kino poetikos pagrindus, bet ir visą gyvenimą laikėsi aukščiausių savo profesijos standartų. Tiek buvę operatoriaus mokiniai, tiek jaunieji kino kūrėjai siekia tų aukštumų, į kurias maestro iškėlė kino meną. Lietuva neteko išties talentingo, profesionalaus ir meistriško kino operatoriaus, kurio darbuose užfiksuotas laikui nepavaldus kino menas“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pareiškė užuojautą dėl J. Griciaus mirties.

„Joną Gricių atminsime kaip kino meno ir estetikos virtuozą, reikšmingai prisidėjusį prie lietuviškojo kino mokyklos plėtotės, papildžiusį lietuviškosios kinematografijos aukso aruodą. Jo gyvenimas ir kūrybinė veikla – tai išskirtinis Lietuvos kultūros fenomenas“, – teigia šalies vadovas.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą Lietuvos kino operatoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Griciaus artimiesiems, kino bendruomenei ir jo talento gerbėjams.

„Mus paliko vienas garsiausių Lietuvos kino kūrėjų. Jonas Gricius buvo filmavimo meno virtuozas, kuris žavėjo mus savo talentu, profesionalumu ir atsidavimu darbui. Gerbiamo Jono išskirtinis braižas ir vizualiniai sprendimai visada išliks Lietuvos kino istorijoje, o jau klasika tapę darbai – mūsų atmintyje“, – teigė parlamento vadovė.

Sunkią netekties akimirką Seimo Pirmininkė Jono Griciaus artimiesiems ir bičiuliams linki dvasios stiprybės.