Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovai pažymi, kad 1918 metų vasario 16 dieną apie Nepriklausomybės Aktą dar nerašyta, bet įdomių ir net, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, komiškų dalykų tos dienos spaudoje tikrai galima rasti.

M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorė Jolita Steponaitienė atkreipia dėmesį, kad tuo metu laikraštis buvo ruošiamas dar kelias dienas prieš išspausdinimą, tad apie Vasario 16-osios aktą tądien, žinoma, nerašyta. Apie ką rašė laikraščiai? Pasak J. Steponaitienės, tai buvo karo metai, tad dauguma tekstų buvo apie jį, patirtus nuostolius. Rašant apie Lietuvą, šiek tiek dėmesio skirta švietimo temai.

„Pavyzdžiui, Vydūnas tą dieną aprašė, kas yra lietuvio tipas, kas yra Lietuvos mergina, kaip ji atrodo, kaip turėtų elgtis. Paskutiniai laikraščio puslapiai skirti reklamai. Įsiminė reklama, kad Vilniuje galima išsinuomoti butą su elektra, aprašyta, kiek veikia fotografų. Buvo ir kažkuria prasme „pletkinių“ žinių – kas kažkur atsikėlė, persikėlė gyventi“, – vardija bibliotekos atstovė.

Vydūnas tą dieną aprašė, kas yra lietuvio tipas, kas yra Lietuvos mergina, kaip ji atrodo, kaip turėtų elgtis.

J. Steponaitienės teigimu, to meto spauda įdomiausia tuo, kas mums yra mažiau žinoma – įvairiais plakatais, socialinį-kultūrinį gyvenimą liudijančiais dokumentais.

„Kviečiame domėtis kasdiene, paprastąja Lietuvos istorija, nes tai, kas parašyta knygose, tai yra suregistruota, tai yra žinoma. Periodiką jau daug metų galima skaityti mūsų epaveldas.lt svetainėje, o čia tiesiog atkreipiame dėmesį į tuos nežinomus dokumentus – plakatus, atsišaukimus. Ta kolekcija yra labai didelė. Norėčiau atkreipti dėmesį į laikraštėlius, kuriuos mokiniai rašė. Įdomu tai, kas rodo, kaip žmonės reflektavo į nepriklausomybę, kaip jie džiaugėsi“, – sako specialistė.

Unikalius tų laikų smulkiuosius spaudinius galima pamatyti vasario 12-ąją M. Mažvydo bibliotekoje prasidedančioje parodoje.