Pasišvietė prožektoriais
Šiek tiek po 22 val. prie užtvaro ties įvažiavimu į fortą ekskursijos dalyvius pasitiko gidė Rimutė Mikalavičienė.
„Tai ekskursija pojūčių gurmanams, smalsuoliams, na, ir ieškantiems naujų patirčių“, – dviejų valandų ekskursiją apibūdino gidė.
Susirinkusieji fortą apžiūrėjo tamsoje, vedini tik prožektorių šviesos – žygiavo ne tik lauke, bet ir tunelių labirintais. Ekskursijos metu netrūko iššūkių. Kiekviename žingsnyje reikėjo akylai žiūrėti po kojomis – buvo duobių, nuo Pirmojo pasaulinio karo likusių atsikišusių betono luitų, griuvėsių ir nuošliaužų.
Visa ekskursija – kaip linksmieji kalneliai: tuneliuose teko leistis gilyn į požemius, lauke – lipti į stačias įkalnes, o visa tai daryti naktį, iškritus rasai, nelengva. Kojos slysta, įsikibti nėra kur, tačiau draugui ar gidei laiku ištiesus pagalbos ranką šios kliūtys tapo įveikiamos.
Vesdama būrelį smalsuolių, gidė vis atrakindavo ir vėl užrakindavo grotuotus įėjimus į tunelius (rakinama saugumo sumetimais). Kai kur praeiti trukdė vanduo – teko gręžtis ir eiti atgal. Vienoje apsemtoje tunelio atkarpoje buvo matyti krūvos šakų.
„Bebrų darbas“, – paaiškino gidė ir pridūrė, kad šie užtvankų statytojai iš forto išsikraustė. Tačiau kiti forto gyventojai, užklystantys ir į tunelius, liko.
„Atsargiai: jei nuo lubų kas nors laša, pasižiūrėkite – gal tai ne lašas, o šliužas nuo lubų nukrito“, – žengiant į vieną iš apleistų forto pastatų įspėjo gidė, kitur perspėjo neužlipti ant peliuko.
Pasak jos, jei ateitume į panašią ekskursiją rugsėjį, čia greičiausiai išvystume ir šikšnosparnių. Šis, o taip pat I, II, III ir VIII fortai yra saugomos šikšnosparnių žiemavietės. Čia žiemoja kelios į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos šių skraidančių žinduolių rūšys. Jei užmigę žiemos miegu jie pažadinami, paprastai daugiau nebeužmiega, o žiemą neradę maisto – žūsta. Todėl, pasak gidės, „nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d. paliekame fortus šikšnosparnių viešpatavimui“.
Sumaišė su vokiečiais
Rokuose esantis IV fortas – vienas iš devynių aplink Kauną išsidėsčiusių baigtų statyti Kauno tvirtovės fortų.
Ekskursijos metu prisiminti Pirmojo pasaulinio karo mūšiai, kuriuose dalyvavo Kauno tvirtovės įgula. 1915 m. Vokietijos daliniams puolant, nenugalima laikyta tuometės carinės Rusijos pakraštyje buvusi Kauno tvirtovė buvo užimta vos per vienuolika dienų.
Vienas labiausiai ekskursijos dalyvius nustebinusių faktų – kad IV forto įgula apšaudė savus. Pasakodama gidė juokavo, kad „jeigu šis fortas nepasižymėjo mūšiuose ginant Kauną, tai jis vienintelis pasižymėjo šaudydamas į savus“. Stebina ir tai, kad tokia klaida įvyko ne vieną kartą, o visus tris. Kaip tai atsitiko?
Pasak gidės, 1915 m. vokiečiams intensyviai atakuojant, rusų kareiviai iš I, II ir III fortų ar šalia jų buvusių apkasų, supratę, kad Kauno tvirtovė nebeatsilaikys, bėgo pasiduoti vokiečiams. „Tuomet IV forto įgula, pamačiusi judėjimą netoli vokiečių apkasų, galvojo, kad ten vokiečiai, ir ėmė šaudyti į savus. Buvo toks matomumas, toks ryšys“, – apie vieną iš klaidingų apšaudymų pasakojo R. Mikalavičienė.
Dabar – po vandeniu
Kuno tvirtovės IV fortas išsiskiria ir modernumu. Fortas statytas 1882–1889 m. ir tris kartus rekonstruotas. 1893 m. modernizuojant fortą čia buvo įrengtas inžinieriaus Dmitrijaus Lichačiovo suprojektuotas pabūklų keltuvas. Šis keltuvas – keturių aukštų įrenginys su sudėtingu mechanizmu. Tuo metu tai buvo inovatyvus ir modernus karo inžinerijos įrenginys – vienintelis toks visoje Rusijos imperijoje.
„Tai vieta, dėl kurios čia atvyksta vokiečių, lenkų, latvių ir suomių karo istorikai ir mėgėjai, nes nieko panašaus nėra nė viename kitame forte ar tvirtovėje“, – apie forto unikalumą užsiminė gidė R. Mikalavičienė, ekskursijos dalyvius vienu iš tunelių atvedusi ten, kur kažkada veikė keltuvas. Šios konstrukcijos apatinis aukštas dabar yra apsemtas.
Vilko guolio atitikmuo
Gidė paaiškino, kas bendra tarp Vilko guolio Lenkijoje ir IV forto. Hitlerio bunkeris, vadinamas Vilko guoliu, traukia turistus savo išskirtinumu. Nenorėdami, kad Raudonoji armija pasinaudotų bunkeriu, vokiečiai atsitraukdami susprogdino jį iš vidaus, o tonas sveriantys betono luitai nuo sprogdinimų pasklido net iki 100 m spinduliu. Kauno tvirtovės IV fortas, pasak R. Mikalavičienės, šios vietos lietuviškas atitikmuo.
Nors Kauno tvirtovė buvo moderniausia tuometėje Rusijos imperijoje, vokiečiai 1915 m. buvo technologiškai pranašesni. Kai kurie fortai buvo intensyviai apšaudomi, bet IV forto istorija kiek kitokia. Čia nenukrito nei vienas priešo sviedinys. Atsitraukdami kai kuriuos forto įtvirtinimus išsprogdino patys rusai. Tai padaryta vadovaujantis karo logika: nepalikti priešui tinkamų įtvirtinimų, ginklų. Todėl, kaip ir Vilko guolyje Lenkijoje, čia galima pamatyti milžiniškus betono blokus, sukritusius sprogus dideliam kiekiui sprogmenų.
„Čia galite fotografuotis, nuotraukas kelti į socialinius tinklus ir sakyti, kad esate Vilko guolyje“, – juokavo gidė.
„Taigi, 1915 m. rusai pralaimėjo vokiečiams ir pasitraukė iš Kauno. Gerai tai ar blogai?“ – diskusijai istorine tema provokavo gidė, užsiminusi, kad šis pralaimėjimas tapo viena iš prielaidų Lietuvai atkurti valstybę 1918 m.
Ekskursijai pasibaigus „Kauno dienos“ kalbinti jos dalyviai dalijosi įspūdžiais.
„Visus fortus esu apėjusi savarankiškai, bet su gide lankausi pirmą kartą. Man labai patinka tokie dalykai, smagu ir įdomu viską pamatyti“, – pasakojo Urtė. Naktinėje ekskursijoje dalyvavęs Jokūbas su draugais forte lankėsi pirmą kartą. Nuotykių ir įdomios veiklos ieškojusi draugų kompanija sakė, kad nors nėra dideli istorijos mėgėjai, jiems ekskursija patiko. „Labiausiai įsiminė istorijos, forto struktūra. Labai įdomu, kaip čia viskas atrodė anksčiau. Turbūt įdomiausia, kad tiek laiko praėjo, o dabar dar galime aplankyti“, – sakė Jokūbas. Jam antrino Gabija: „Labiausiai nustebino forto tuneliai ir tai, kaip viskas atrodo gyvai.“
Norintys fortą pažinti naktį, tai gali spėti padaryti iki rugsėjo pabaigos, kai fortai užleidžiami šikšnosparniams. Panašios naktinės ekskursijos vyksta ne tik IV, bet ir I, III fortuose.
Naujausi komentarai