Renginyje dalyvavęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys atkreipė dėmesį į Ukrainos ir Lietuvos ginkluotosios pokario rezistencijos panašumus.

„Lietuvos mažai kas žino, kad Ukrainos sukilėlių armijoje (UPA) buvo ir lietuvių, bet tai anaiptol ne vienintelis mus su ukrainiečiais siejantis dalykas“, – pastebėjo LGGRTC generalinis direktorius dr. A. Bubnys.

Lietuvoje ir Vakarų Ukrainoje vyko aršiausios kovos su sovietiniais okupantais. Tai patvirtina ir sovietinių represinių struktūrų archyviniai dokumentai. „NKVD-MGB vidaus kariuomenė nužudė arba kautynėse nukovė 77 tūkst. 980 partizanų arba civilių gyventojų, o absoliuti dauguma visų aukų iš Vakarų Ukrainos ir Lietuvos. Dabar galima drąsiai teigti, kad Vakarų Ukrainoje ir Lietuvoje buvo patys galingiausi antisovietiniai pasipriešinimo židiniai visoje Rytų Europoje, o tai formavo šių tautų atsparumą, darė įtaką visuomenių raidai, lietuvių ir ukrainiečių tarpusavio simpatijai ir solidarumui“, – akcentavo dr. A. Bubnys.

Savo pastebėjimais apie Lietuvos ir Ukrainos istorinius panašumus su renginio dalyviais pasidalijo ir A. Gogunas. Sankt Peterburge gimęs, bet pastaruosius kelis dešimtmečius Berlyne gyvenantis istorikas prisiminė ir savo pažintį su Lietuva, išskyrė lietuviškus Ukrainos sukilėlių istorijos aspektus ir pasiūlė bendrystės užuomazgų ieškoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje.

Kalbėdamas apie knygą „Tarp Hitlerio ir Stalino. Ukrainos sukilėliai“ jis atkreipė dėmesį, kad lietuviškai išverstas kūrinys gerokai skiriasi nuo pirmosios versijos, 2004 m. išleistos Sankt Peterburge.

„Pirmi keli knygos leidimai buvo skirti Rusijos skaitytojui, norėjau pateikti objektyvią informaciją apie vadinamuosius Ukrainos nacionalistus, banderininkus. Tad iš pradžių knyga buvo veikiau šviečiamojo, o ne grynai mokslinio pobūdžio. Susidomėjimas ja tikrai buvo didelis, jis dar labiau išaugo, kai Rusija 2014 m. užpuolė Ukrainą. Tačiau tų metų pavasarį sužinojau, kad knyga Rusijoje pateko į draudžiamos literatūros sąrašus ir buvo pašalinta iš prekybos. Tai paskatino mane peržiūrėti ir atnaujinti jos turinį, tad kiti leidimai rusų kalba pasirodė Ukrainoje, taip pat ir Čekijoje, kur, mano didelei nuostabai, ji tapo tikru bestseleriu“, – sakė A. Gogunas. Istorikas džiaugėsi, kad LGGRTC padėjo išleisti šią knygą ir lietuvių kalba.

Stalinizmo, ukrainiečių nacionalizmo, nacių propagandos ir Antrojo pasaulinio karo istorijos tyrinėjimais užsiimantis A. Gogunas į skaitytojus lietuviškai kreipėsi dar 2016 m., kai leidykla „Briedis“ išleido jo knygą „Stalino komandosai“. Tos pačios leidyklos iniciatyva 2023 m. lietuviškai pasirodė knyga „Klaida, 1941 metai“.

Naujausioje LGGRTC išleistoje knygoje, remiantis archyviniais dokumentais, pokalbiais su įvykių dalyviais, atsiminimais ir kitais šaltiniais, pasakojama apie Ukrainos nacionalistų organizacijos veiklą, Ukrainos sukilėlių armijos kūrimąsi ir kovą su vokiečių okupantais. Taip pat aprašomi antilenkiški etniniai valymai, UPA tarppartizaninis karas su Armija Krajova ir komunistų daliniais, daug dėmesio skiriama sovietų pusės veiksmams. Atskirai nagrinėjamos specialios operacijos, kuriomis buvo siekiama sunaikinti arba suimti OUN ir UPA lyderius: Eugenijų Konovalecą, Dmitrijų Kliačkovskį, Romaną Šuchevičių, Vasilį Kuką, Levą Rebetą ir Stepaną Banderą. Aprašomi sovietų valdžios antipartizaniniai veiksmai – nuo įprastų miškų šukavimų iki kaimuose veikiančių „vilkolakių“ siuvinėtomis vyšyvankomis.