Netikėti atradimai Butkiškės bažnytėlėje

Esama žinių, kad pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta dar 1506 m. Jai 1539 m. iš Ariogalos tijūnijos dovanota 19 valakų žemės, paskirtas klebonas. Kraštotyrininkas Jonas Brigys rašo, kad 1553 m. bažnyčios klebonu buvo Lietuvos raštijos pradininko Abraomo Kulviečio pusbrolis Ambraziejus Žaltys, galbūt dėl Martyno Mažvydo įtakos perėjęs į protestantizmą.

1613 m. bažnyčia buvo Ariogalos parapijos filija. 1636 m. vėl minima Butkiškės parapija. 1820 m. bažnyčiai priklausė Butkiškės ir Skubų kaimai, o 1853 m. minima ir parapinė mokykla. Čia tarnavęs vikaras Aleksandras Balčiauskas dalyvavo sukilime, kurį numalšinus pasitraukė į Mažąją Lietuvą.

XX a. ketvirtąjį dešimetį klebono Prano Bikino rūpesčiu dvasios namai buvo kapitališkai suremontuoti. Tikintiesiems atsivėrė visas jaukios bažnytėlės grožis: liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, bebokštė trinavė bažnyčia, kurios erdvę skaido dvi kolonų eilės. 1826 m. vizitacijoje minėti net šeši altoriai, vėliau – penki, tačiau 1938 m. tvarkant buvo leista nugriauti seną didįjį altorių ir pastatyti naują. Mūsų laikus pasiekė ir šventoriuje 1926 m. pastatyta dviejų tarpsnių medinė varpinė, akmenų mūro tvora.

J. Brigio manymu, tarpukariu atliktas remontas sujaukė bažnyčios datavimą, tad kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ji pastatyta tik 1939 m. Tuo tarpu 1925 m. esą buvo leista nugriauti dar 1539 m. statytą koplyčią, tačiau net 1961 m. čia rastas medinis statinys su data „A.D. 1529“. „Tai, kad jau XIX a. jos statymo data buvo pamiršta rodo, jog bažnyčia statyta XVIII a. pirmojoje pusėje, o gal ir XVII a. Taigi Butkiškės šv. Jono Krikštytojo bažnyčią galime laikyti viena seniausių Raseinių rajono medinių bažnyčių“, – rašė kraštotyrininkas.

Vienas iš tų karininkų taip pat meldėsi ir Butkiškės bažnyčioje, paaukojo savo apdovanojimą veikiausiai dėkodamas už išsaugotą gyvybę.

 

Kultūros ministerijos Paveldotvarkos programos lėšomis nusprendus sutvarkyti sutvarkyti valstybės saugomą bažnyčią, ketinta imtis ne tik jos išorės, bet ir vidaus, tačiau šiuos planus pakoregavo polichrominių tyrimų metu atrastas XX a. pradžios dekoras. Jis, Lietuvos restauratorių asociacijos vadovo Aidono Valkiūno teigimu, išties retas.

„Jis yra tautinių motyvų art deco stiliaus, o tokie raštai dažniausiai būdingi audiniams, – subtilumus atskleidė ekspertas. – Stebina tai, kad dekoruotos praktiškai visos bažnyčios sienos. Iš kelių atidengtų zondų galime surinkti vientisą kompoziciją. Į tyrimo medžiagą esame įdėję šį retrospekcinį vaizdą. Norint dekorą restauruoti, konservuoti arba atkurti, reikėtų parengti restauravimo programą, kuri būtų tarsi gidas tolesniems darbams.“

A. Valkiūnui įspūdį paliko ne tik dekoras, bet ir viename altorių esantis Mergelės Marijos paveikslas. Šalia jo kabantys votai taip pat liudija ypatingą kūrinio reikšmę.

„Vienas iš votų mus nustebino labiausiai – prancūzų Garbės legiono ordino medalis. Jis paprastai suteikiamas karininkams. Votas kabinamas tada, kai stebuklas išsipildo ir kai patvirtinama stebuklo galia. Greičiausiai karininkas šį apdovanojimą buvo gavęs už pergales kituose mūšiuose“, – sakė restauravimo ekspertas.

Jis spėja, kad vienas iš tų karininkų taip pat meldėsi ir Butkiškės bažnyčioje, paaukojo savo apdovanojimą veikiausiai dėkodamas už išsaugotą gyvybę. „Dėl to lengva datuoti šį artefaktą – aišku, kad tai yra 1812 m. Paveikslas, tikėtina, senesnis. Jo dar laukia tyrimai“, – reziumuoja A. Valkūnas.

Krašto istorija besidominti Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Butkiškės filialo vyresnioji bibliotekininkė Vilma Augustinavičienė pasakoja rašytiniuose šaltiniuose aptikusi bažnyčios sąsajas su Vydūnu. Bene labiausiai parapijiečius imponuoja tai, kad 1962–1966 m. čia dirbo kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas. Varpinėje išlikę keletas jo liktorių.