Pirmoji patirtis

"Kai žmonės pirmą kartą išgirsta gongus, labai dažnai sako, kad jaučiasi taip, lyg ne pirmą kartą juos girdėtų. Yra tokia vidinė nuojauta. Ir kada aš pirmą kartą išgirdau, kaip grojo didysis gongo meistras Don Conreaux, tikėjausi, kad pajusiu euforiją. Bet nepajutau. Tai buvo labai natūrali būsena, ramybė. Ir ta vidinė erdvė, kurią jaučiau... Tarsi ji visada būtų buvusi manyje", – apie savo pirmą patirtį klausant gongų pasakoja R.Binkauskas.

Jis sako, kad tada didesnį įspūdį padarė ne gongas kaip instrumentas ir nekilo noras tiesiog išmokti juo groti kaip muzikos instrumentu – klausant gongų R.Binkauskui patiko vidinė būsena, kuri jam buvo tarsi seniai pažįstama.

Sėdėjome labai arti vienas prieš kitą, o gongas buvo tarp mūsų. Jaučiau galingą vidinę jėgą ir ryškų fizinį pojūtį, net vėją.

"Tada mintyse spontaniškai pasimatavau, kaip tai galėtų tikti mano gyvenime, ir man visa tai tiko kaip patogiausias drabužis, kurį dėvėdamas jo nejauti – nei spaudė, nei buvo per didelis. Priėjau prie meistro ir po trumpo pokalbio jis man pasiūlė padaryti dešimties minučių asmeninę gongo sesiją. Sėdėjome labai arti vienas priešais kitą, o gongas buvo tarp mūsų. Jaučiau galingą vidinę jėgą ir ryškų fizinį pojūtį, net vėją – gongo vibracija buvo labai stipri. Prieš šią sesiją meistras paklausė kelių klausimų, tuomet išgryninome intenciją ir jis pasakė žodžius: nauja pradžia. Tai buvo labai simboliška", – prisimena vyras.

Šio susitikimo metu meistras pakvietė R.Binkauską į dviejų dienų gongų mokymus ir savaitės trukmės gongų stovyklą, kurioje kartu su Don Conreaux mokymus vedė ir kiti pasaulyje žinomi specalistai: Frank Perry, Johnas Stuartas Reidas, Aidanas McIntyre ir kiti. Kaip sako pats menininkas, taip prasidėjo natūralus kelias, kuriame jis jautėsi kaip namuose. Tai nutiko Anglijoje 2005-aisiais.

"Vėliau kokius tik meistrus sutikdavau, pas visus važiuodavau. Didelį postūmį ir patirties davė pažintis su garso terapijos mokytoju, mongoliškojo obertoninio dainavimo meistru ir mokytoju Michaeliu Ormistonu. Aš jau anksčiau turėjau savitas praktikas su savo balsu. Mokėjau juo pašalinti fizinius skausmus, pagerinti emocinę būklę. Tikiu, kad kiekvienas žmogus tai gali. Balsas pirmiausia yra vibracija, juo mes galime keisti savo vidinę būseną ir fizinę būklę. Jei tik neribotume savęs mintimis, įsiklausydami į save savaime žinotume, kokį garsą reikia tarti ir dainuoti tuo momentu – tai yra spontaniškas balso panaudojimas ir spontaniška savigyda. Dažnai matau panašiai taip darant vaikus. Visiškai natūraliai. Išlaisvintas balsas – išlaisvinta energija. Taip išlaisvėja ir jausmai, ir kūnas", – tikina R.Binkauskas.

Instrumentų sintezė

Gongų meistras groja ir Himalajų dainuojančiais dubenėliais. Jis pasakoja, kad kiekvienoje kultūroje galima atrasti įvairiausių instrumentų, kuriais grojama tūkstančius metų. Tačiau, pasak R.Binkausko, pirmasis garso instrumentas, kuris buvo naudojamas žmogui gydyti, buvo būtent balsas.

"Tai pats seniausias instrumentas pasaulyje – jis egzistuoja tiek, kiek egzistuoja žmogus. Vėliau buvo naudojami įvairiausi barškučiai, įvairių medžių šakelės su lapais kaip savaime turintys galią gydyti juose esančia energija ir skleidžiamu garsu. Ir dabar išoriškai, o retai ir ne, galime panašius veiksmus išvysti lietuviškoje pirtyje. Barškučiai taip pat turi tam tikrą poveikį. Jie buvo gaminami iš kriauklyčių, džiovintų uogų, vaisių kauliukų lukštų, riešutų, iš gyvūnų nagų – visko, kas yra gamtoje, ir viskas turi savo paskirtį.

Gydymo ir dvasiniais tikslais buvo naudojamos švilpynės-fleitos, pagamintos iš žmogaus ir gyvūnų kaulų, medžio, įvairūs būgnai, traukti oda, yra būgnelis, kurį darydavo iš kai kurių žmogaus kaukolės dalių", – pasakoja menininkas.

Savo kolekcijoje R.Binkauskas turi ir 200–300 metų senumo Himalajų dainuojančius dubenėlius. "Jie turi nuostabią turtingą garso spalvą ir charakterį. Tuos dalykus ypač gerai galime girdėti, kaip aš vadinu, tarp eilučių, garsų gurmanams tai ypač miela", – tiki jis.

R.Binkauskas sako, kad šiuolaikinis garso terapijos judėjimas, gongo kelias, yra visų pasaulio kultūrų susitikimas. Dabar tai turi dar ir mokslinį pagrindą. Daugybė garso terapeutų naudoja įvairiausius pasaulio kultūrų ir modernius instrumentus.

R.Binkauskas teigia, kad garse yra ne tik fizinė, bet ir gyvybės vibracija. "Gamtos garsai yra natūralūs, harmoningi. Juose jaučiamas gyvybės kvėpavimas. Jie mums padeda su jais susilieti ir tai visai kas kita, nei klausytis civilizacijos dirbtinumo skleidžiamų garsų.

Vaikai tai jaučia

Jis tiki gamtos galia ir sako, kad pajusti jos grožį ne tik akimis, bet ir vidumi, visa širdimi – yra dovana. "Ta gyvybė, jos pajautimas yra didžioji terapija žmogui. Mes dažnai gyvename nepastebėdami to grožio ir didybės aplink – esame užsidarę, kartais per daug skubantys", – pastebi gongo meistras.

Dviejų sūnų tėvas R.Binkauskas pastebi, kad visi vaikai, ne išimtis ir jo berniukai, jau nuo kūdikystės turi savitą ryšį su muzika ir įvairiais garsais.

"Mano vaikai labai mėgdavo groti delnais, puodais, namie tam būdavo padėtas apverstas Himalajų dubenėlis – juo grodavo delnais mušdami per dugną – tai magiškas skambesys. Viskas, kas gali skambėti, skambėdavo. Sūnūs net parduotuvėje už rankos tempdavo prie sudėtų dažų kibirų, o tada jau – delnais per dangčius", – psakoja R.Binkauskas.

"Mūsų namuose laisvai padėtas ir afrikietiškas būgnas, kad, pajutus vidinį impulsą, būtų galima bet kada pagroti. Yra obertoninė fleita, kuria groti nėra sudėtinga, nes ji neturi skylučių ir garsas keičiasi nuo pūtimo stiprumo. Ja puikiausiai groti gali maži vaikai. Labai svarbu neapriboti vaikų kūrybiškumo – tai yra saviraiška. Mes norime, kad vaikai viską atliktų teisingai, mokome, nurodinėjame, o kas yra teisingai? Kaip išmokyti, neatėmus laisvės, atrasti kažką dar?" – svarsto menininkas.

Veikia žmogų

R.Binkauskas sako, kad garso terapija naudinga ne tik kitam žmogui, bet yra ir puiki savigydos forma. Ji žmogui teikia atsipalaidavimą ir ramybę, o moksliniai tyrimai įrodo, kad garsas veikia žmogaus kūną ir organizmą.

Žmonės po R.Binkausko rengiamų koncertų ir stovyklų sako, kad muzika kai kuriais atvejais išlaisvina žmogaus vidines baimes, emocijas, kurios galbūt nėra labai malonios, bet visą laiką žmoguje gyveno iki šios patirties.

"Kartais man sako, kad ši patirtis nebuvo labai maloni. Kitas sako, kad jam buvo labai gera. Vienam šis procesas labai gražus – tarsi koncertas. Kitas jį jaučia vidumi, išgyvena įvairius jausmus, pamato save lyg iš šono ir geba rasti įvairius atsakymus. Trečias sako, kad tiesiog nuostabiai pailsėjo", –  pasakoja gongo meistras ir priduria, kad žmonės šią patirtį priima labai skirtingai, o požiūris į gongų muziką gali keistis jos klausant iš naujo.

Laisvė ir meilė

Meniškos sielos vyras nesilaiko jokios gyvenimo filosofijos, nes mano, kad požiūris ir filosofija gali labai apriboti žmogų. "Be to, neturėjimas jokios filosofijos ar požiūrio irgi yra filosofija ir požiūris, kaip ir neturėjimas pozicijos irgi yra pozicija, – dėsto R.Binkauskas. – Man svarbu esminiuose gyvenimo dalykuose nieko nedaryti dirbtinai, o įsiklausyti į savo vidinį troškimą. Kad laisvė būtų vidine būsena, tiesa – kryptimi, o meilė – veiksmo šaltiniu.

Jungiamasis elementas yra meilė. Gongas artina pasaulio taiką, skleidžia vienybės dvasią, dieviškumą, kuris mumyse yra.

"Norėčiau, kad meilė būtų būtent ta kelrodė mano pasirinkimų kelyje. Kad kuo mažiau skaičiavimų būtų. Kuo daugiau meilės, tuo daugiau pilnatvės jaučiame ir kitiems šalia savęs jos suteikiame, tuo laisvesni tampame", – neabejoja vyras.

"Jei savęs klaustume, koks aš būčiau, jei būčiau visiškai laimingas, sveikas, jei turėčiau viską, ką norėčiau turėti, kaip tada elgčiausi, ką tada daryčiau? Kas būtų, jei nebebūtų, ko siekti? Gal ateitų atsakymas apie savo tikrą vidinį pašaukimą?" – svarsto R.Binkauskas.

Jis teigia, kad gongas yra natūrali jo paties prigimtinė saviraiška ir tai nėra gyvenimo filosofija. "Kai groja gongai, aš girdžiu save patį. Todėl tai ir darau. Mane tai veda į priekį, aš tame garse viską išgyvenu. Grojimas gongais man yra daugiau nei veiksmas, jo prasmė daug didesnė", – aiškina vyras.

"Kalbant apie gongą, norisi kalbėti apie garso esmę, o ne apie patį instrumentą. Tai yra gyvybės jėga, šviesa, meilė ir stiprybė, gyvenimo didybė. Tame garse nėra vietos melui, dominavimui. Jungiamasis elementas yra meilė. Gongas artina pasaulio taiką, skleidžia vienybės dvasią, dieviškumą, kuris mumyse yra", –  neabejoja R.Binkauskas.