Šeštajame Odesos tarptautiniame kino festivalyje išdalyti pagrindiniai apdovanojimai. Geriausiam festivalio filmui „Dainų daina“, kurio autorė Eva Neiman, atiteko vieno iš Odesos kūrėjų hercogo Armando du Richelieu auksinė statulėlė. Šio filmo operatorius Rimvydas Leipus. Žiūrovų didysis prizas įteiktas Turkijos filmui „Mustangas“.

Kovoje dėl apdovanojimų rungėsi 12 filmų iš dešimties šalių. Geriausia pripažinta ukrainietės režisierės E. Neiman juosta „Dainų daina“. Jai įteikta Odesos įkūrėjo de Richelieu auksinė statulėlė.

„Svajojau apie apdovanojimą, kaip ir kiekvienas režisierius konkurso programai pateikęs savo filmą. Bet tai vis tiek netikėta“, – tikina geriausio festivalio filmo „Dainų daina“ režisierė E. Neiman.

„Šitas filmas turi kažką, kas išlieka. Kiek laiko praėjo, jis buvo rodomas vos ne pradžioje, bet aš jį vis prisimenu. Jis sukelia jausmus, paliečia ir išlieka“, – tikina Odesos tarptautinio kino festivalio vertinimo komisijos narys, kino režisierius Šarūnas Bartas.

Geriausiu pripažinto filmo operatorius – lietuvis R. Leipus. Jis su režisiere E. Neiman yra sukūręs dar dvi kino juostas ir tarptautiniuose festivaliuose yra pelnęs  geriausio operatoriaus apdovanojimus.

„Filme atsitinka įvairių atsitiktinumų, kai kurie režisieriai ieško savo operatorių, operatoriai ieško savo režisierių, ir laimė, kad suranda vienas kitą“, – sako geriausio festivalio filmo „Dainų daina“  operatorius R. Leipus.

Žiūrovų Grand prix atiteko Turkijos kino filmui „Mustangas“, šio filmo režisierei Deniz Gamze Erguven įteiktas geriausio režiseriaus apdovanojimas. Pasak festivalio organizatorių, jį aplankė apie 120 tūkstančių žiūrovų, iš jų apie 10 tūkstančių – kino turistai iš užsienio.

„Odesos festivalis jau žinomas, ir mums tapo lengviau įsigyti gerų filmų, nes bendradarbiaujame su Venecijos kino festivaliu, kurio prezidentas šiandien čia dalyvauja. Tačiau su užsienio kino kompanijomis kalbėtis sunkiau dėl neramumų Ukrainoje“, – aiškina Odesos tarptautinio kino festivalio prezidentė Viktorija Tigipko.

Konkurso filmai buvo rodomi ne tik kino salese , bet ir ant Potiomkino laiptų – čia filmus stebėjo apie 15 tūkstančių žiūrovų.