„Tai bus įvykis, kuris bus mums nutikęs vieną kartą per mūsų gyvenimą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje, Vingio parke, sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

„Tai yra faktas, todėl labai kviečiu, kad mes jau pasinertume į Dainų šventės laukimą, pasinertume į tą nuotaiką, o visi kiti praktiniai dalykai juda – Nacionalinis kultūros centras su Vilniaus miesto savivaldybe sprendžia visus ūkinius, praktinius klausimus, palikite tai organizatoriams. Tai turėtų būti nebeįdomu, visi perjunkime mąstymą į šventės laukimą“, – teigė jis.

Dainų dienos Kaune režisierė Viktorija Sreiča teigė, kad rengiant šimtmečio šventę nereikia lygintis nei su latviais, nei estais.

„Vienintelis, kokį pavyzdį galime paimti iš latvių, tai yra laukti Dainų šventės kaip Kalėdų. Labai svarbu, kokį jausmą žmonės atneš čia ir su kokiu jausmu dalyvaus“, – tvirtino ji.

S. Kairys pabrėžė, kad Dainų šventė neturi nei pradžios, nei pabaigos, tai yra nuolatinis procesas, vykstantis visoje šalyje ir už jos ribų.

„Prisiminkime, kad tai pirmiausia yra tradicija, tai yra procesas, tai yra augimas, kelerių metų augimas. Iki to augimo turėjome ir COVID-19, ir pandemiją, kas paveikė visus tuos procesus, bet matome, kad dalyvių skaičius yra praktiškai Marijampolės miesto dydžio“, – kalbėjo jis.

Rekordinis dalyvių skaičius

Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, šimtmečio Dainų šventė neabejotinai taps reikšmingiausiu metų renginiu.

Jo duomenimis, sostinėje planuojama priimti apie 37 tūkst. šventės dalyvių.

Dainų šventės direktorius Saulius Liausa teigė, kad tai rekordinis pastarųjų kelių dešimtmečių skaičius.

„Tai nemenkas iššūkis, bet po NATO viršūnių susitikimo sakėme, kad galime viską padaryti, Dainų šventė – ne problema, olimpines žaidynes galime suorganizuoti. Čia malonūs rūpesčiai, kuriais miestas tikrai pasirūpins ir stengsimės, kad visi dalyviai būtų jaukiai priimti“, – teigė V. Benkunskas.

Dainų šventėje dalyvaus ir gerokai daugiau pasaulio lietuvių: paprastai jų būdavo 1,6 tūkst., dabar laukiama per 2 tūkst. iš 21 valstybės.

 

Anot jo, Dainų šventei kosmetiškai atnaujinta Vingio parko estrada, beveik 19 tūkst. dalyvių bus apgyvendinti sostinės švietimo įstaigose, nemokamai keliaus viešuoju miesto transportu.

S. Liausa tvirtino, kad šimtmečio Dainų šventę norisi atšvęsti taip, kad „pajaustume, kas per valstybė esame, kokia mūsų kultūra, koks kiekvieno santykis su kultūra“.

Jo teigimu, viena iš renginio naujovių bus jungtinis vaikų choras.

„Kai pakvietėme šventėje dalyvauti tuos vaikus, kurie neturi savo mokykloje ar miestelyje choro ar kokio kolektyvo, įsivaizduokite, atsiliepė 800 vaikų, kurie repetuoja, kartą per mėnesį atvažiuoja į Vilnių (...)“, – pasakojo direktorius.

Pasak jo, šiemetinėje Dainų šventėje dalyvaus ir gerokai daugiau pasaulio lietuvių: paprastai jų būdavo 1,6 tūkst., dabar laukiama per 2 tūkst. iš 21 valstybės.

Suplanuota 14 didelių renginių, iš jų dešimt bus nemokami.

Pirmasis renginys – Kaune

S. Liausos teigimu, bilietai į šventės koncertus ir pasirodymus jau beveik išpirkti. Anot jo, žiūrovus planuojama papildomai pakviesti į generalinę repeticiją Kalnų parke Vilniuje.

Savivaldybėms siūloma centrinėse miestų aikštėse įrengti ekranus, per kuriuos būtų transliuojami šimtmečio Dainų šventės renginiai, ten juos drauge stebėti ir pajusti bendrystę.

Pirmasis Dainų šventės renginys, kaip ir prieš 100 metų, šiemet vyks Kaune. Birželio 29 dieną Kauno Dainų slėnyje numatyta jubiliejinė Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“.

Joje laukiama apie 4 tūkst. dalyvių, 80 kolektyvų, atvyks svečių iš Latvijos ir Estijos.

Dainų dienos Kaune režisierė V. Sreiča sakė, kad vienas svarbiausių šio renginio akcentų – rekonstruotas Dainų slėnis.

„Šiandien turbūt galime pasakyti, kad Kauno dainų šventė Dainų slėnyje įvyks, nes prieš metus tai atrodė truputį utopiška idėja, kai rangovai maldavo, kad  perkeltume Dainų šventę į vasaros pabaigą, į ką mes kategoriškai atsakėme: ne“, – teigė ji.

Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ vyks birželio 29–liepos 6 dienomis.

Birželio 30 dieną Rotušės aikštėje Vilniuje suplanuotas pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Sujunkime Lietuvą“, liepos 1 dieną Katedros aikštėje Vilniuje vyks vaikų tradicinių amatų miestelio atidarymas ir liaudies meno parodos „Iš šerdies“ atidarymas Gedimino kalno papėdėje.

Liepos 2 dieną Šv. Jonų bažnyčioje numatytas kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“, liepos 3 dieną – Teatro diena „Esaties laiptais“ Valdovų rūmuose ir Ansamblių vakaras Kalnų parko estradoje, liepos 4 dieną – vokalinių ansamblių koncertas „Žeme, kas tu esi?“ Nacionalinėje filharmonijoje bei pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“.

Liepos 5 dieną vyks Šokių diena „Amžių tiltais“ Lietuvos futbolo federacijos stadione.

Paskutinę šventės dieną, liepos 6 dieną, suplanuotos šventės dalyvių eitynės iš Katedros aikštės į Vingio parką ir ten vyks Dainų diena „Kad giria žaliuotų“.

Šimtmečio Dainų šventei surengti šiemet valstybės biudžete numatyta 5 mln. eurų.