Palangoje paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje žuvusio poeto Vytauto Mačernio 90-osios gimimo metinės.

Minėdami naujosios lietuvių poezijos pradininko Vytauto Mačernio 90-ąsias gimimo metines, Antano Mončio namuose-muziejuje Palangos ir Klaipėdos moksleiviai ne tik skaitė, bet ir piešė poeto eiles. Jiems vadovavo prancūzų poetas, dailininkas Bruno Niveris, tapantis savo poeziją.

„Idėja kilo atsitiktinai. Norėjau, kad poezija būtų ne tik skambūs žodžiai literatūriniuose vakaruose, kur nuobodu ir visi miega, o kad ji būtų gyva. Todėl eiles pradėjau piešti“, – sako prancūzų poetas, dailininkas, aktorius B. Niveris.

V. Mačernis gimė Šarnelėje, netoli Žemaičių Kalvarijos. Baigęs Sedos gimnaziją, mokslus tęsė Telšių gimnazijoje, kur paskatintas bičiulio parašė pirmuosius eilėraščius. Čia sukūrė ir pirmąją „Viziją“, kuri vėliau tapo garsiojo ciklo įžanga.

Tačiau jaunojo literatūros klasiko, sulaukusio vos 23-ejų metų, gyvybę 1944 m. prie Žemaitijos Kalvarijos pakirto atsitiktinė artilerijos sviedinio skeveldra. Išlikusi kūryba primena poeto vertybių ir gyvenimo prasmės ieškojimus.

To meto įvykiai – sovietinė okupacija, fašistinės Vokietijos įsiveržimas, daug gyvybių nusinešęs karas V. Mačernio poeziją tapė tamsiomis spalvomis.

„Žmogui, kuris gyvena ir mąsto, nuolat kyla klausimų, kas čia vyksta su manim, kas vyksta su aplinkiniu pasauliu. V. Mačernis visą laiką kėlė tuos klausimus“, – teigia meno klubo „Akcija M“ direktorė Dalia Cibauskaitė.

Šie renginiai neatsitiktinai surengti Antano Mončio namuose-muziejuje. Trečiadienį vienas iškiliausių lietuvių skulptorių Antanas Mončys, gyvenęs ir kūręs Prancūzijoje, taip pat būtų minėjęs 90-mečio jubiliejų.