- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
-
Paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą apie sovietmečio Lietuvos menininkus
Naujoje MO parodoje „Opartiniai atspindžiai“ – unikali oparto interpretacija ir kūrybinės laisvės paieškos.
Rugpjūčio 25 d. MO muziejuje atidaryta paroda „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą, kad sovietmečiu Lietuvos menininkai gyveno atskirti nuo pasaulinių meno reiškinių, o įvairūs kultūriniai procesai mus pasiekdavo gerokai vėliau. Parodoje pristatomi lietuvių dailininkų sukurti oparto darbai leido kūrėjams ne tik atitolti nuo ekspresyvios Lietuvos dailės tradicijos ir ieškoti naujų formų, bet ir kurti unikalią šios krypties interpretaciją, padedančią bent trumpam pamiršti nelengvą realybę.
„Lietuvos dailininkai kūrė laisvas, nuo realybės atitrūkti leidusias abstrakcijas, taip pat opartinius motyvus naudojo kaip elementus, suteikiančius neužtikrintumo, nestabilumo įspūdį“, – sako parodos kuratorė Deima Žuklytė-Gasperaitienė – Iliuziniai opartiniai miražai buvo kūrybinės laisvės išraiška, padedanti bent trumpam pamiršti gyvenimą Sovietų Sąjungoje.“
Lietuviškojo oparto įkvėpimai – ir liaudies kūryboje
Nors susidomėjimas optiniu metu Lietuvoje kilo iš Vakaruose susiformavusio oparto judėjimo, lietuvių dailininkams, veikiamiems kitokių socialinių sąlygų, įkvėpimo šaltiniu tapo ir vietinės optinio meno apraiškos – istorinė renesansinė sienų tapyba bei lietuvių liaudies audiniuose randami optiniai ornamentai. „Pasitelkdami šiuos motyvus, dailininkai opartą interpretavo savaip – neapsiribojo abstrakcijomis, eksperimentavo su platesnėmis raiškos galimybėmis“, – pasakoja D. Žuklytė-Gasperaitienė.
(Ne)laisvė kurti
Vis dėlto kūrėjų laisvė baigdavosi už jų dirbtuvės ribų – norėdami eksponuoti savo darbus viešai, jie susidurdavo su didesnėmis ar mažesnėmis kliūtimis: kartais darbai būdavo eksponuojami ir pristatomi kaip „supančio pasaulio reiškinių analizė ir sintetinimas“, tačiau daug dažniau – ignoruojami arba kaltinami „formalizmu“, reikšdavę pašalinimą iš profesinės veiklos.
Bandydami išvengti sistemos padarinių, menininkai rinkdavosi iš trijų kelių: kurti tik abstrakcijas ir beveik visiškai atsiriboti nuo viešojo dailės lauko, eiti kompromisiniu keliu ir abstrakcijas kurti kaip eksperimentinę kūrybą, tuo pat metu dirbant kitose srityse.
Pavyzdžiui, scenografės kelią pasirinkusi Dalia Mataitienė, arba restauratoriumi dirbęs tapytojas Juozas Pilipavičius, ar pasirinkti dizaino specialybę, kur abstrakti forma buvo priimtina – šis būdas ir buvo patraukliausias daugumai parodoje pristatomų menininkų: dailininkei Monikai Urmanavičiūtei-Jonaitienei, grafikui Juozui Galkui ir kitiems.
Palikti šalį per 72 valandas
Turbūt sunkiausias valdžios pasekmes iš parodoje sutinkamų menininkų teko patirti lietuvių grafikui, tapytojui, skulptoriui Vladislovui Žiliui, nenorėjusiam taikytis su saviraiškos laisvės apribojimais ir atvirai stojusiam į priešpriešą su aukščiausiomis sovietinės Lietuvos struktūromis – 1976 m. pavasarį visa Žilių šeima gavo nurodymą per tris paras palikti šalį.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ atidaryme dalyvavusi V. Žiliaus dukra Rasa Bačiulienė prisiminė, kad Lietuvoje menininkui neliko galimybės nei kurti, nei pragyventi: „Jis buvo buvo pašalintas iš LSSR dailininkų sąjungos, atleistas iš darbo, negaudavo užsakymų, o baisiausia – prasidėjo naktiniai grasinantys skambučiai iš tam tikrų valdžios organų“, – pasakojo ji.
Išvykęs į Niujorką, menininkas labai ilgėjosi gimtinės: „Jo nostalgija buvo labai skausminga“, – sakė R. Bačiulienė. Visgi į Lietuvą V. Žilius dar spėjo sugrįžti – šaliai atgavus nepriklausomybę, menininkas kelis kartus čia lankėsi, surengė savo kūrybos parodas.
Ši paroda – tai galimybė susipažinti su pirmą kartą Lietuvoje pristatomu optinio meno poveikiu Lietuvos dailei XX a. 7–8 dešimtmečiais bei tuo metu oficialiojo dailės gyvenimo paraštėse kūrusių lietuvių menininkų – grafikų, restauratorių, scenografų – darbuose ryškėjusiais drąsiais eksperimentais.
Paroda, kuri buvo sumanyta kaip didžiąją MO muziejaus parodą „Susitikimas, kurio nebuvo“ lydėsiantis projektas, veiks iki 2023 metų vasario 19 dienos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LNDT tarptautinės dramaturgų rezidencijos konkursą laimėjo K. Kaupinis
Keturi partneriai – Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Ispanijos nacionalinis teatras, Gorkio teatras Berlyne ir Karališkasis flamandų teatras Briuselyje – pernai inicijavo tarptautinę dramaturgų rezidenciją, kviesdami rašanči...
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
„Kino pavasaryje“ ką tik pristatytas ir festivalyje net du apdovanojimus – žiūrovų simpatijų ir geriausios lietuviškos premjeros – nuskynęs režisierių DK Welchman ir Hugh Welchmano tapytas filmas „Kaimiečiai“...
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...