- Urtė Leškutė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos už kelių metrų nuo judrios traukinių stoties, pačioje Paryžiaus širdyje esančiame senoviniame nekropolyje mokslininkai atkasė 50 kapų, kurie suteikia retą galimybę pažvelgti į Liutecijos, kuri egzistavo šiuolaikinės Prancūzijos sostinės vietoje, gyvenimą prieš beveik 2000 metų.
Per daugelį metų vykdant kelių tiesimo darbus ir net XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje statant „Port-Royal“ stotį istoriniame kairiajame Senos krante, kažkokiu būdu nepavyko aptikti senovinio nekropolio.
Tačiau dėl planų įrengti naują išvažiavimą iš geležinkelio stoties buvo pradėti archeologiniai kasinėjimai.
Prancūzijos nacionalinio prevencinės archeologijos tyrimų instituto (INRAP) antropologė Camille Colonna (Kamil Kolona) spaudos konferencijoje sakė, kad jau dabar esama „rimtų įtarimų“, jog vietovė yra netoli pietinio Liutecijos nekropolio.
Šventojo Jokūbo nekropoliu pramintoje didžiausioje galų ir romėnų laidojimo vietoje Liutecijoje, anksčiau, XIX amžiuje, buvo iš dalies atkasta keletas kapaviečių.
Tačiau iš kapų buvo imami tik brangūs daiktai, o daugybė skeletų, laidojimo aukų ir kitų artefaktų buvo paliekami.
Vėliau nekropolis buvo uždengtas ir vėl nugrimzdo į praeitį.
INRAP komanda aptiko vieną sekciją, kuri dar niekada nebuvo kasinėta.
„To niekas nematė nuo seniausių laikų“, – sakė INRAP prezidentas Dominique Garcia (Dominikas Garsija).
C. Colonna sakė, kad komanda taip pat džiaugiasi radusi skeletą su moneta burnoje, kas rodo, kad žmogus galėjo būti palaidotas II amžiuje.
Kovo mėnesį, pradėjus archeologinius kasinėjimus, buvo atidengta 50 kapų, kurie visi buvo naudojami palaikų laidojimui, o ne kremavimui, kuris tuo metu taip pat buvo įprastas.
Hado keltininkas
Manoma, kad palaikai yra gališkos parisijų genties atstovų (vyrų, moterų ir vaikų), gyvenusių Liutecijoje nuo tų laikų, kai miestą prie Senos upės kontroliavo Romos imperija.
Skeletai buvo palaidoti mediniuose karstuose, kuriuos dabar galima atpažinti tik pagal vinis.
Daugiau nei pusė jų buvo palaidota kartu su tokiomis aukomis kaip keraminiai ąsočiai ir taurės.
Kartais moneta būdavo įdedama į karstą ar net į mirusiojo burną – tuo metu tai buvo įprasta praktika, vadinama Charono obolu.
Graikų mitologijoje Charonas yra Hado keltininkas, o ši moneta buvo laikoma mokesčiu už mirusiųjų sielų perkėlimą per Stikso upę.
Archeologai kapuose taip pat rado avalynę, kurią atpažino pagal mažas vinis, buvusias paduose.
C. Colonna sakė, kad batai buvo dedami „arba prie mirusiųjų kojų, arba šalia jų, kaip auka“.
Taip pat rasta papuošalų, plaukų segtukų, diržų.
Be to, visas kiaulės ir dar vieno mažo gyvūno skeletas buvo rastas duobėje, kurioje, kaip manoma, gyvūnai buvo aukojami dievams.
Kitaip nei kasinėjimų XIX amžiuje metu, šį kartą komanda planuoja išimti viską iš nekropolio ir atlikti analizę.
„Tai leis mums suprasti parisijų gyvenimą iš jų laidojimo apeigų, taip pat jų sveikatą, ištyrus jų DNR“, – sakė C. Colonna.
D. Garcia sakė, kad senoji Paryžiaus istorija apskritai nėra gerai žinoma, o atkasti kapai atveria langą į senovės laikus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas1
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...