Pasaulio muziejų kasdiena Kaune

Lankytojų iki rugpjūčio pabaigos laukia Kauno Mykolo Žilinsko galerijoje veikianti festivalio "Kaunas Photo" paroda "Muziejų dienos ir naktys" (Museum 24/7).

Pavasarį atidaryta paroda sulaukė ne tik kauniečių, Lietuvos meno mylėtojų dėmesio, tačiau susidomėjimą demonstravo ir užsienio fotomeno mėgėjai bei žiniasklaida.

XXI a. muziejai vis dažniau tampa tyrinėjimų objektu, meno panteonų siužetai atsiduria fotografų vaizdo ieškikliuose, į sustojusio laiko rūmus plūsta kasdienos nualintieji, tarp jų ir patys menininkai. Pasak "Kaunas Photo" festivalio vadovo ir parodos kuratoriaus Mindaugo Kavaliausko, menininkams muziejų gravitacija dar stipresnė nei "paprastiems mirtingiesiems", nes kūrėjų siekiamybė – įsiamžinti muziejų ekspozicijose ir kolekcijose.

Seniausio Baltijos šalyse be pertraukos kasmet organizuojamo fotomeno festivalio "Kaunas Photo" organizatoriai pasaulio fotografus kvietė siūlyti darbus, instaliacijas, koncepcijas apie muziejus, parodas, ekspozicijas. Iš daugiau nei šimto menininkų iš visų žemynų pasiūlymų atrinkti trylikos menininkų darbai. Fotografijose matoma ir nematoma muziejų kasdiena. Nuo parodų parengiamųjų darbų, eksponatų transportavimo ir ruošimo, parodų priežiūros iki žiūrovų antplūdžio, atidarymo vaišių vaizdų – įamžintos Europos ir JAV muziejų dienos ir naktys.

"Muziejų dienos ir naktys" ekspozicijoje lankytojai išvys žymiausius pasaulio muziejus: Luvro muziejus, Orsė muziejus, Pompidu šiuolaikinio meno centras (Paryžius), Nacionalinis Prado muziejus, Tyssen muziejus (Madridas), Ermitažas (Sankt Peterburgas), MoMa, Whitney, Gugenheimo muziejai (Niujorkas), Karališkieji dailiųjų menų muziejai Antverpene ir Briuselyje, Slovakijos nacionalinė galerija, Liuksemburgo modernaus meno muziejus, Gugenheimo (Bilbao) ir daugelis kitų.

Vieną M. Žilinsko galerijos "Muziejų dienos ir naktys" ekspozicijos sieną dengia didžiulė fotografija, kurioje – natūralaus dydžio transportuoti parengtas, supakuotas eksponatas ir plikos muziejaus sienos. Tik puošnios lubos išduoda didingą pastato architektūrą ir meno oazės paskirtį. Puikiai atskleistas nuotraukos erdviškumas – galerijos patalpa prasiplėčia dėl didžiulės fotografijos rakurso gilyn, pilkšvos, rusvos spalvos sukuria kompiuterinio maketo įspūdį, norisi jį aplink sukioti ir apžiūrinėti iš visų pusių.

Eksponuojamos nuotraukos labai skirtingos, aiškiai jaučiama autorių, o ir požiūrių, įvairovė. Štai panaši į daugelio merginų apverkto "Titaniko" siužetą nuotrauka. Šalia stambiuose auksiniuose rėmuose besiilsinčios rausvaskruostės blyškios odos melsvą šalį grakščiai prilaikančios žavios merginos iš senos senos epochos stovi mūsų laikų aštuntąjį dešimtį einanti muziejaus salės darbuotoja, epochų margumynu pasipuošusi, išdidi lyg prie jaunystės nuotraukos fotografuojama. "Nieko sau, ilgaamžė", – šypsodamasi galvoju. Išties ši nuotrauka nejučia mintyse parodos lankytojui sukuria iliuzinę istoriją. Nors ir visai nelogišką, bet gražią gražią.

Dar daug istorijų mintys suko, daug šypsnių ir nuostabos – nebūtinai susižavėjimo – buvo, kol atsidūriau šalia Kauno nuogaliaus, M.Žilinsko galeriją užnugarį palikusi.