Laiko patikrintos knygos

Vasario mėnesį prekyboje pasirodys jau ne vienerius metus itin populiarių knygų A. Huxley „Puikus naujas pasaulis“ ir Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė“ papildomi tiražai. Nepaisant to, kad pirmieji knygų leidimai pasirodė prieš dešimtmetį ir daugiau („Puikus naujas pasaulis“ buvo išleistas 2005 m.), jos išlieka aktualios ir skaitomos iki šių dienų.

Nors A. Šlepikas romaną „Mano vardas – Marytė“ parašė prieš dešimtmetį, jo populiarumas pastaraisiais metais vėl tik didėja. Knyga verčiama į užsienio kalbas, o 2019 m. angliškasis jos leidimas tapo leidinio „The Times“ liepos mėnesio knyga grožinės istorinės literatūros („New Historical Fiction“) kategorijoje. Lietuvių skaitytojai itin pamėgę šį jautrų, meilės, užuojautos ir atminties kupiną A. Šlepiko kūrinį, juo žavisi ne viena skaitytojų karta.

Iš anglų kalbos Gražvydo Kirvaičio išversto A. Huxley „Puikaus naujo pasaulio“ visuomenė – tobula. Joje visi laimingi, niekas neserga ir išoriškai nesensta. Čia nėra jausmų, nėra senų dalykų, ypač tokių atgyvenų kaip kultūra. Kūdikiai išpilstomi buteliukuose, žodžiai tėvas ir motina tapę kone keiksmažodžiais, ilgalaikiai santykiai su vienu žmogumi laikomi nepadoriais. Žmogaus „asmenybė“ bei sąmonė formuojamos nuo ankstyviausių dienų ir klesti kastų sistema. Šis romanas – šiurpus bet kokio universalios laimės režimo simbolis. A. Huxley, vienas įtakingiausių XX a. anglų rašytojų, sukūrė sukrečiančią ir pranašišką antiutopiją. Joje totalitarinė santvarka naikina žmogiškumą, gyvenimo formų laisvę ir įvairovę. Gluminęs ir šokiravęs daugelį ankstesnių laikų skaitytojų, „Puikus naujas pasaulis“ ligi šiol tebėra garsiausias rašytojo kūrinys.

Perleidžiami V. Mačernio eilėraščiai ir romanas apie jį

Neretai sulaukiamas skaitytojų klausimas, ar bus perleista V. Mačernio poezija ir Aldonos Ruseckaitės romanas „Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“, paskatino grįžti prie šių knygų atgimimo. Šiemet minint V. Mačernio 100-ąsias gimimo metines Rašytojų sąjungos leidykla vasario mėnesį išleis poeto eilėraščių ir poetinės prozos knygą „Praeinančiam pasaulyje praeisiu“ ir populiarių biografinių romanų apie Maironį ir Salomėją Nėrį autorės Aldonos Ruseckaitės knygą „Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“.

Poetas V. Mačernis (1921–1944) savo vizionieriška poezija lietuvių literatūroje paliko ryškų pėdsaką. Jis kūrė ne tik poeziją, bet taip pat mėgo prozą, rašė straipsnius apie literatūrą, daug užsirašinėjo, vertė. Gerų poetų tekstų vertimas poetui buvo su niekuo nepalyginama poetinė mokykla. Knygoje „Praeinančiam pasaulyje praeisiu“ skelbiamas kūrybinis autoriaus palikimas – eilėraščiai ir poetinė proza. Pasak Viktorijos Daujotytės, poeziją V. Mačernis matė ir suprato kaip universalią prasmių programą. Jo poezijoje – jokių konkrečių istorinių įvykių, socialinių laiko atgarsių – okupacijų, karo. „Viskas yra tik žmogaus dvasioje, galutinėje ir vienintelėje dvasinėje tikrovėje: šiurpe, nerime, vienatvėje, džiaugsme“. V. Mačernio poezija gali būti interpretuojama kaip vieno gyvenimo istorija.

A. Ruseckaitė knygos „Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“ praskleidžia paslapties šydą apie poeto gyvenimą ir daugiau papasakoja apie moterį, kurią jis taip dievino. Juk B. Vildžiūnaitė niekuomet daug nepasakojo apie santykius su lemtingąja savo gyvenimo meile – ji teigia, kad tai esąs tik jos ir Vytauto gyvenimas, apie kurį skelbtis niekada nenorėjusi.

Trilerių mėgėjams – klasiška H. Tyce naujiena „Raudonasis apelsinas“ ir populiarumo neprarandantis R. Hausmann trileris „Numylėtinė“

Gera naujiena trilerių žanro mėgėjams – vasario mėnesį prekyboje pasirodys naujas, tamsus, originalus iš anglų kalbos Dalios Paslauskienės verstas Harriet Tyce trileris „Raudonasis apelsinas“. Tai debiutinė autorės knyga, kuri vos pasirodžiusi buvo puikiai įvertinta šio žanro mėgėjų ir yra verčiama į daugelį pasaulio kalbų.

Elison pasisekė. Ji turi mylintį vyrą, nuostabią dukterį ir dirba nenuobodų darbą. Jaunai advokatei pirmą kartą paskiriama ginti žudikę. Elison ginamoji neneigia nužudžiusi savo vyrą – ji pripažįsta kaltę, sutinka, kad jos vieta už grotų. Bet kažko šioje istorijoje stinga. Gal išgelbėjusi ginamąją Elison išsigelbės pati? Deja, kažkas žino visas Elison paslaptis. Kažkas nori, kad ji sumokėtų už tai, ką yra padariusi.

Kinematografišką R. Hausmann trilerį „Numylėtinė“ (iš vokiečių kalbos vertė Danutė Šaduikienė) Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido 2020 m., jis tapo viena perkamiausių leidyklos metų knygų, tad netrukus visus norinčius pasieks ir pakartotas knygos tiražas. Belangė miško trobelė. Lenos ir jos čia gimusių vaikų gyvenimas griežtai reguliuojamas – ir valgoma, ir net į tualetą einama pagal nustatytą tvarką. Oras į trobelę patenka per specialų mechanizmą. Vakarais Lena vaikams dainuoja lopšines, dieną juos moko. Tėvas rūpinasi šeima, saugo nuo aplinkinio pasaulio. Niekas niekada neatims iš jo žmonos ir vaikų, nes... niekas nežino, kur jie.

Vieną dieną Lena pabėga. Bet košmaras nesibaigia. Jos kankintojas nori susigrąžinti tai, kas jam priklauso. Bet... ar ji iš tiesų toji Lena? Toji, kuri pranyko be pėdsakų prieš keturiolika metų?.. Ir kokį vaidmenį šioje istorijoje atlieka jos tikri ir netikri vaikai?

Ką turime žinoti apie savo kūną ir kaip gerai išsimiegoti

Skaitytojų dėmesiui mokslo populiarinimo knygoms neblėstant, sunku nepasimesti jų gausoje. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla atkreipia skaitytojų dėmesį į dvi, pernai pasirodžiusias populiarias negrožinės literatūros knygas, kurių tiražai taip pat pildomi jau šį vasarį. Miego ekspertas Matthew Walker knygoje „Kodėl mes miegame“ pasakoja, kokią naudą mūsų sveikatai ir gyvenimo trukmei teikia nemokamas ir labai malonus dalykas – miegas. Šiuolaikinis miego specialistas pateikia revoliucingų žinių apie miego fenomeną, atskleisdamas, kaip jis veikia kiekvieną mūsų fizinės ir psichinės gerovės aspektą. Miegas praturtina galybę smegenų funkcijų – be kita ko, gebėjimą mokytis, įsiminti ir priimti logiškus sprendimus. Jis perkalibruoja mūsų emocijas, sutvirtina imuninę sistemą, suderina metabolizmą ir reguliuoja apetitą. Sapnai sukuria virtualios realybės erdvę, kurioje smegenys apjungia seniau įgytas ir dabartines žinias, generuoja kūrybiškumą.

„National Geographic“ leidybos grupės išleistoje Bill Sullivan mokslo populiarinimo knygoje pateikiamas išmintingas, gyvenimą keičiantis požiūris į veiksnius, kurie ir nulemia tai, kas esame. „Susipažinkite – tai jūs“ pasižymi puikia pažangiausių mokslo tyrimų duomenų ir šmaikštumo derme. Iš šios humoro nestokojančios, kasdiene kalba parašytos knygos skaitytojas sužinos, kaip genetika, epigenetika, mikrobiologija ir psichologija sąveikauja tarpusavyje darydamos įtaką mūsų asmenybei bei veiksmams.

Kodėl jus traukia tam tikro tipo žmonės? Kodėl esate veikiau „vyturys“ nei „pelėda“ arba priešingai? Kodėl balsuojate būtent taip, o ne kitaip? „Negaliu patikėti, kad ką tik tai pasakiau.“ „Kas privertė mane taip pasielgti?“ „Kas man negerai?“ Mes nuolat ieškome atsakymų į šiuos fundamentalius žmogiškus klausimus – ir štai dabar mokslas pagaliau pajėgus pateikti atitinkamus atsakymus.