2016 metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės: Josvainiai (Kėdainių r.), Gelgaudiškis (Šakių r.), Miežiškiai (Panevėžio r.), Žemaičių Kalvarija (Plungės r.), Šeduva (Radviliškio r.), Pagramantis (Tauragės r.), Juknaičiai (Šilutės r.), Merkinė (Varėnos r.), Alanta (Molėtų r.), Vepriai (Ukmergės r.).

Sūduvoje šįmet tik viena kultūros sostinė – Gelgaudiškis, Šakių rajone. Gelgaudiškis – apie 1700 gyventojų turintis miestelis, įsikūręs ant Nemuno kranto, nuo Šakių nutolęs 15 kilometrų į šiaurę.  Daugeliui Lietuvoje Gelgaudiškio vietovardis neatsiejamas nuo garsiojo dvaro ir čia vykstančio intensyvaus kultūrinio gyvenimo. 

Gelgaudiškio dvaras – seniai žinoma vietovė šiauriniame Sūduvos pakraštyje, prisiglaudusi prie mūsų upių tėvo Nemuno. Nors šiai vietovei pradžią po Žalgirio mūšio davė Vytauto Didžiojo politikas Jurgis Gelgaudas, vėliau dvarą valdė Sapiegos, Dembskiai, G. Masalskis, Oziemblovskiai, Čartoryskiai, Zabielos, dabartinius dvaro rūmus pastatė Koideliai, tačiau dvarvietės vardas siejamas su paskutiniųjų valdytojų ir savininkų – Komarų – pavarde. Ir ne veltui, nes apie 1900 metus Komaras dvaro rūmus perstatė, išplėtė ir išpuošė. Net 1979 metais rūmus nusiaubęs gaisras nesunaikino tų laikų didybės liudytojų – lubų gipsatūros, koklinių krosnių likučiai, autentiškas parketas kalba apie rūmų šeimininkų turtus ir norą gyventi ištaigingoje aplinkoje, leidžiančioje pasipuikuoti prieš aplinkinius dvarininkus. Gelgaudiškio dvaras – bene turtingiausias visoje Užnemunėje.

Dvaras pagal valdomos žemės plotus prisidėjo prie dabartinės – ketvirtosios – Gelgaudiškio bažnyčios statybos 1866–1868 metais, dvare veikė mokykla vokiečių, rusų kalbomis, vėliausiai – lietuvių. Komarų valdymo laikotarpiu buvo išpuoselėtas daržininkystės ūkis su daugybe inspektų, trimis oranžerijomis bei gausybe dar ir šiandien egzotiškai skambančių augalų rūšių: artišokais, pomidorais, šampinjonais, Briuselio, Savojos raudonaisiais kopūstais, kaliaropėmis ir kt. Dvaras turėjo sukaupęs biblioteką. 1908 metų rugsėjo 7 dieną pirmą kartą dvare suvaidinta komedija „Užburtas kunigaikštis“ lietuviškai.

XX a. pradžioje įsigijusio dvarą M. Komaro parkas buvo pertvarkytas ir gamtovaizdiškai išplėtotas ir papildytas dendrofloristiškai. Nepaisant ilgalaikio apleistumo, parkas išlaikęs didelių, kai kurių net unikalių vertybių. Dalies parko 1974 m. Paminklų restauravimo institute atlikti L. Čibiro ir K. Labanausko želdinių tyrimai inventorizavo per 2000 medžių, iš jų per 400 brandžių ąžuolų, individualiai fiksavo ir aprašė unikalią 4 eilių sidabrinių klevų alėją. Ypač savita ąžuolų alėja. Greta didingo šimtamečio savaiminių rūšių medyno ir minėtų alėjų, pažymėtinos tokios retenybės kaip amerikinė liepa ir rausvažiedis kaštonas, stambūs maumedžiai, bukai, trešnės, juodoji ir Veimuto pušys. Deja, retėja jau amžiaus ribą pasiekusių keliasdešimties paprastųjų kaštonų alėja. Sunyko tvenkinių sistema, išvirtus neprižiūrimiems užtvankų pylimams. Vilties parko atgimimui teikia Panemunių regioninio parko veikla ir 1999 metais įrengtas pažintinis takas bei 2009 metais prasidėjusi ir vis dar besitęsianti rūmų restauracija. Palaipsniui pradėtas tvarkyti ir parkas. Per 2015 m. Žolinę suskambęs 36 varpų karilionas senajame vandentiekio bokšte vilioja naujais potyriais ir atrakcijomis.

Šalia gražuolių rūmų dvaro ansamblyje glaudžiasi senieji pastatai – kumetynas, oranžerija, vandens bokštas su originaliu vandens pakėlimo mechanizmu. Jiems įveiklinti ieškoma koncesininko, kuris 25 metams įgis išskirtines teises čia organizuoti įvairias pramogas, teikti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas. Nuo 2010 metų lapkričio mėnesio dvaro sodybą valdo Šakių rajono savivaldybės administracija.

Kultūrinės miestelio įstaigos, vienydamos visos bendruomenės pajėgas, dvaro prieigose organizuoja tradicines šventes: amatų dieną „Stasiuko mugė“, literatų šventę „Pavasarinė mūza“, Dvaro dieną, teatralizuotą ekskursiją parko takais, dvaro laikų šokių edukaciją, įvairias parodas, konferencijas, koncertus. Bendruomenė tvirtai tiki, kad miestelio ateities perspektyvos nušvinta tik jo praeities ištakose, todėl vykdomi projektai, kultūrinė, meninė, edukacinė veikla ir sukasi aplink dvarą, jo istorijos aktualizavimą ir populiarinimą. Gelgaudiškiui tapus 2016 metų mažąja kultūros sostine, jau suplanuoti pagrindiniai renginiai ir gairės kasdienei veiklai. Portalas pateikia programą ir kviečia apsilankyti.

05–14–15. Naisių vasaros teatro gastrolės.

05–28. Gelgaudiškio literatų šventė „Pavasarinė mūza“.

06–01. Tarptautinė vaikų gynimo diena. Vaikų miestelis su pasakų personažais.

06–11. Rajono bendruomenių kultūros diena.

06–23. Joninių šventė „Kupolėle, kas tave skynė“.

07–06. Valstybės diena. Karūna Lietuvai ir himno giedojimas.

08–1–15. Tradicinis rankdarbių pleneras „Meno receptas“.

08–15. Gelgaudiškio miestelio diena – Žolinė.

09–01. Mokslo ir žinių diena. Ugdymo įstaigų bendra šventė.

09–17. Dvaro diena.

10–22. Liaudies muzikantų-armonikierių šventė „Gelgaudiškio armonika“.

11–25. Rajono talentų šou „Muzikuojančios šeimos“.

12–26. Tradicinis padėkos koncertas.

Sausio–balandžio ir rugsėjo–gruodžio mėnesių pirmąjį penktadienį – proto mūšių turnyras „Zanavykas žino“.

Birželio–rugpjūčio mėnesiais – koncertų ciklas „Muzikiniai penktadieniai Gelgaudiškio dvare“.

Birželio–rugpjūčio mėnesiais – aktyvūs ir sportiški savaitgaliai įvairiose miestelio erdvėse.

Visus metus Gelgaudiškio dvare vyks keičiamos profesionalių menininkų parodos, įvairių festivalių koncertai, susitikimai su įvairiais kultūros, meno žmonėmis ir visuomenės veikėjais.

Iš anksto užsisakius galima dalyvauti įvairiose edukacinėse programose dvare: pažintinėje ekskursijoje po dvarą, teatralizuotoje ekskursijoje Gelgaudiškio dvare ir parke, programoje „Senųjų menių paslaptys“ su dvaro šokių pamoka ir dvaro vaišėmis (ar be jų), pažintinėje ekskursijoje, edukacinėje programoje vaikams.