Penktojo Klaipėdos koncertų salės koncertinio sezono pradžią skelbia prasidedantis ketvirtasis "Permainų muzikos" festivalis, šiemet išsiplėtęs net per tris mėnesius. Pagrindinė festivalio programa – rugsėjo 18 – spalio 17 dienomis, bet ją įrėmins koncertai pre scriptum ir post scriptum – šįvakar ir lapkričio 7-ąją.

Vyraus menų sintezė

Atsiverti pokyčiams ir naujiems įspūdžiams publiką raginančios "Permainų muzikos" meno vadovės kompozitorės Loretos Narvilaitės-Budriūnienės teigimu, šiemetiniame festivalyje vyraus šiuolaikinę muziką ir kitas meno sritis sintezuojantys projektai. "Išvysime ir išgirsime netikėtas jungtis, praplečiančias meno suvokimo ribas, žadančias naujų potyrių. Koncertai kvepės ir kvėpuos, akustiniai bei elektroniniai garsai jungsis su vaizdu, judesiu, teatro, baleto, cirko, performanso elementais", – intrigavo festivalio organizatorė.

"Šiemet jaučiamės labai stabiliai – penkti metai Klaipėdos koncertų salei, ketvirtoji "Permainų muzika" ir kiti mūsų festivaliai liudija, kad nusistovi tradicijos, jos atrado vietą klaipėdiečių gyvenime, tarp klasikos ir šiuolaikinės muzikos gerbėjų.  Publikai tikrai yra iš ko pasirinkti, tik didžiausias skeptikas gali pasakyti, kad Klaipėdoje neturi kur nueiti", – tvirtino L.Narvilaitė.

Premjerų teks palaukti

Tačiau sezono pradžia ir "Permainų muzika" nežada specialiai jai sukurtų kūrinių, dauguma projektų – atsivežtiniai, pats festivalis iki šiol neinicijavo nė vienos premjeros.
L.Narvilaitė sakė pasigendanti klaipėdiečių muzikų iniciatyvos, jie nieko nesiūlo. Iš kitur skambina, patys siūlo. Taip atsirado pusė šiemetės "Permainų muzikos" koncertų, dar kita tiek festivalio meno vadovė pati susiieškojo.

"Kita vertus, mūsų festivalio idėja – parodyti, kas jau yra sukurta ir yra vertinga. Tai tam tikra kompensacija šiuolaikinės muzikos šedevrų, kurie dar nebuvo atlikti Klaipėdoje, – aiškino festivalio meno vadovė. – Ateityje, kai subręsime, ir mes inicijuosime premjeras. Jau apie tai galvojame. Dabar dideliems projektams mes dar neturime tiek daug lėšų. Be kita ko, skandalingoji Vidmanto Bartulio opera "Pas de deux" ("Paskutinė vakarienė") bus atlikta antrąsyk. Ji tik kartą pernai gruodį parodyta Vilniuje".

Taigi "Permainų muzika" tęsia savo misiją išsamiau supažindinti su iškiliausiais Lietuvos bei užsienio kūrėjais, reikšmingai paveikusiais muzikos istorijos vyksmą – permainas. Šįkart didesnis dėmesys skiriamas visame pasaulyje garsių autorių prancūzo Olivierio Messiaeno ir vokiečio Karlheinzo Stockhauseno kūrybai. Festivalyje svečiuosis Lietuvos nacionalinėmis premijomis įvertinti Onutė Narbutaitė ir V.Bartulis, kadaise apvilkti vienos stilistinės kartos marškiniais ir pavadinti "neoromantikais".

Pūs oro burbulus

Smalsiems šiuolaikinės muzikos ir meno gerbėjams ketvirtosios "Permainų muzikos" programa siūlo dešimt renginių – aštuonis koncertus ir du videoklubus.

Šįvakar tapsime šiuolaikinės muzikos ir cirko meno sąjungos liudininkai – laukia prancūzų dueto "Cie Les Apostrophés" pasirodymas "Oro putos". Tai dviejų savo srities virtuozų – kompozitoriaus ir kontrabosininko Michelio Bismuto bei žonglieriaus Martino Schwietzke’s akustinis koncertas kontrabosui ir kamuoliukams. Žaismingame valandos trukmės vaidinime atlikėjai apsikeis vaidmenimis – muzikantas ims žongliruoti, o žonglierius groti. "Oro putas" jie pūs šviesiai ir lengvai, nes yra tikri profesionalai.

Maistą gamins scenoje

V.Bartulio kamerinė opera "Pas de deux" ("Paskutinė vakarienė") pradės pagrindinę festivalio programos dalį. Pagal A.Diuma tekstus operai libretą parašė pats kompozitorius. Anot jo, tai "iš esmės rojalistinė opera, pagražinta revoliucinių ir kulinarinių atspalvių, dviem aktoriams, dvylikai muzikantų, dirigentui ir virėjui. Jos veiksmas vyksta Didžiosios prancūzų revoliucijos metu". Dvylikos muzikantų, tarsi apaštalų, orkestrui diriguos maestro Donatas Katkus, o virėjo vaidmenį atliks V.Bartulis. Pirmą kartą Klaipėdos koncertų salėje bus gaminamas maistas ir juo vaišinama publika. Tokie eksperimentai V.Bartuliui – ne naujiena. Kompozitorius yra dirbęs teatre, garsėja performansais. Tai dar vienas šiuolaikinio meno tikrovės atspindys, kurį paryškins Jono Arčikausko režisūra ir scenovaizdis.

Grieš skulptūrose

"Kvėpuojančios muzikos" įspūdį žada styginių kvartetas "Chordos", savo pasirodymui pasirinkęs Justės Janulytės kūrinio pavadinimą. Jis grieš ne tik Klaipėdos koncertų salės scenoje, bet ir fojė įkurdintose klaipėdiečio Dovydo Klimavičiaus skulptūrose, į kurias bus pumpuojamas oras, kad muzikantams būtų kuo kvėpuoti. Kalbama, kad tai didelės fizinės ištvermės reikalaujantis koncertas, kuriam galėjo ryžtis tik aukščiausios klasės profesionalai.

Jaunosios publikos dėmesio tikisi "Concerto in CD" – koncertas kompaktinėmis plokštelėmis, kurį pagros jauniausias Lietuvoje, tik pernai susikūręs orkestras "Diissc Orchestra". Sumanymas originalus tuo, kad tikrieji orkestrantai yra aštuoni CD grotuvai. Jais šeši kompozitoriai – Antanas Kučinskas, Antanas Jasenka, Vytautas V.Jurgutis, Martynas Bialobžeskis, Jonas Jurkūnas ir Linas Rimša – gros specialiai sukurtus savo bei K.Stockhauseno elektroakustinius kūrinius. O festivalio videoklube kompozitorius V.V.Jurgutis elektroninės muzikos fanus supažindins su žymaus Vokietijos menininko Carsteno Nicolai audiovizualinė kūryba.

Kas įvertinta pasaulyje

Koncertas "Dangaus ir žemės dainos" pavadintas pagal O.Messieano kūrinį ir dedikuotas autoriaus 100-mečiui. "Itin originali, svarbiausioms amžiaus madoms atsispyrusi ir Vakarų bei Rytų kultūras sintezuojanti šio autoriaus kūryba skleidžiasi erdvėje, kuri gyva amžinųjų vertybių artikuliacija", – pastebėjo L.Narvilaitė.

Nedažnai Lietuvoje skambančius O.Messiaeno, jo idėjų inspiruotus J.Marko Scearce’o, Algirdo Martinaičio, taip pat Luciano Berio kūrinius atliks solistė Skaidra Jančaitė, pianistė Birutė Vainiūnaitė ir ansamblis "Musica Humana". "Mes siekiame parodyti, kas yra įvertinta pasaulyje, – pabrėžė festivalio meno vadovė. – Kaip barokas turi J.S.Bachą, taip šiuolaikinė muzika – O.Messiaeną. Festivalis atiduos pagarbą jam".

Muzikos ir vaizdo performansas "Nakties muzika", kurį sumanė Eglė ir Aidas Strimaičiai, susies muziką su nakties simbolika ir prarasto, sustabdyto laiko prasmėmis. Programos sumanytojus įkvėpė Geoge‘o Crumb‘o kūrinys "Nakties muzika II", kuriame naudojami įvairūs smuiko garso išgavimo būdai, atskleidžiamos perkusinės fortepijono galimybės. Koncerte taip pat skambės O.Messiaeno, Arvo Pärto, Giedrės Pauliukevičiūtės-Dabulskienės bei Johno Cage’o opusai, kuriuos sujungs Arturo Bukausko vaizdo instaliacijos, apeliuojančios į tylą, ramybę, tikėjimą ir sielos harmoniją.

Dirigentas gros

Videoklube "Onutės Narbutaitės muzikos tekstai ir kontekstai" laukia susitikimas su bene garsiausia Lietuvos kompozitore moterimi, kuriančia simfoninę muziką. Ji po studijų sostinėje kelerius metus yra gyvenusi ir dirbusi Klaipėdoje. Dabar O.Narbutaitė rašo kūrinį Vėlinėms, kurį pristatys "Gaidos" festivalyje.

Pagal gruzinų kompozitoriaus Giya’os Kancheli’o opusą pavadintą Klaipėdos kamerinio orkestro festivalinę programą "Išėjau, kad nematyčiau"... irgi ženklina egzistencinė tema, ypatingas dvasingumas ir emocijų grynumas. Šiai muzikai kontrastuos ekspresyvus lenkų kompozitorės Grazynos Bacewicz Koncertas styginių orkestrui, esto Lepo Sumeros Simfonija styginiams ir perkusijai, Felikso Bajoro "Veiksmažodžių siuitos" ir Algirdo Martinaičio "Artizara". Vytautas Lukočius šiuosyk ir diriguos orkestrui, ir gros klavesinu bei fortepijonu.

Pabaiga – su intuicija

Festivalis baigsis svečių iš Vokietijos "Ensemble für Intuitive Musik Weimar" koncertu "Garso kelionė", kuriuo bus paminėtas K.Stockhauseno 80-metis.

"Tai vienas XX amžiaus muzikos simbolių, nuo pat kūrybinio kelio pradžios nuolat buvęs priekyje ir įtvirtinęs daugybę esminių šiuolaikinės muzikos sąvokų. Ši kontroversiška asmenybė liko ištikima sau, nepriklausė jokiai muzikos madai ar krypčiai ir pati viena siekė suvokti šiuolaikinės muzikos kelius", – pasakojo L.Narvilaitė apie kompozitorių, kuris rašė vadinamąją intuityviąją muziką. Jos partitūrose nedaug kas užfiksuota, dalis muzikos kuriama tiesiog scenoje ir labai priklauso nuo atlikėjų. Svečių ansamblio susikūrimą paskatino būtent K.Stockhauseno intuityvios muzikos partitūros.

Jos ir visa "Permainų muzika" kviečia pasikliauti intuicija, pasinerti į pojūčių gelmes, įsileisti į širdį muziką, kuri keičia pasaulį ir keičiasi kartu su juo.