Kultūrininkai sako, kad „atstovės“ iki galo. Tačiau guodžiasi – kultūros biudžeto „atstovėti“ nebuvo kam.

„Todėl kultūra ir lieka kaip Pelenė arba našlaitė“, – sakė buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Tačiau premjerė Inga Ruginienė žadėjo kultūrai padidintą dėmesį. Ji teigė, kad pati asmeniškai ieškos ministro.

„Eilinį kartą negalime tikėti premjerės žodžiais. Jei tai yra rūpestis ir globa – apsaugok, Dieve, nuo tokios globos“, – teigė Sapiegų rūmų padalinio vadovė Gintautė Žemaitytė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tuo tarpu Seime biudžetas jau pateiktas.

„Su visomis ministerijomis dialogas buvo trumpas, o biudžeto formavimo procesas taip pat skubus“, – tikino finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

„Kodėl trimečiame plane, kultūros sektoriuje, numatoma 46 milijonais eurų mažiau?“ – svarstė Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis.

Finansų ministro teigimu, kultūra be derybininkų neliko.

„Su socialdemokratais ar su „Nemuno aušra“ reikėjo derėtis dėl biudžeto? Tai, matyt, jis ir priklausė „Nemuno aušrai“ tuo metu. Koalicinės tarybos rėmuose bendravome su partijos atstovais ir derėjomės“, – tvirtino K. Vaitiekūnas.

Atrodo, yra keršijama.

Tiesa, palyginus su kitomis, finansavimas Kultūros ministerijai artimiausius trejus metus mažės labiausiai. Kitais metais numatyti 256 mln. eurų, o po trejų metų – tik 200 mln. eurų.

„Atrodo, yra keršijama. Sektorius, kuris buvo tikrai neturtingiausias – labiausiai nukenčia“, – pasakojo G. Žemaitytė.

„Visi turi poreikius, didesnius, nei įmanoma įgyvendinti. Socialinė sritis ypač imli finansams, tiek kariškiai, tiek Krašto apsaugos ministerija“, – neslėpė finansų ministras.

Iš profsąjungų atėjusi premjerė dažnai akcentuoja darbuotojų gerovę ir jų atlyginimus. Ji net pristatė kultūrininkams suplanuotą algų didinimą, tačiau skambus pristatymas nebūtinai atitinka realybę.

Anksčiau buvo sutarta, kad kultūrininkai Lietuvoje po trejų metų uždirbs vidutinį darbo užmokestį. Tačiau tam kasmet reikėtų skirti po 30 mln. eurų.

Tuo tarpu Š. Birutis aiškina, kad šiuo metu pinigų nenumatyta net su gynyba susijusioms sritims.

„Kovos su dezinformacija, visuomenės atsparumo programos lieka nefinansuojamos“, – teigė jis.

Be to, paveldui išsaugoti skirtų pinigų suma taip pat mažės.

„Yra skirta tik 6 mln. metams“, – pridūrė politikas.

Dėl to gali vėluoti nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ statybos.

„Kad netaptų amžiaus statybomis, kaip su nacionaliniu stadionu“, – prisiminė Š. Birutis.

Tačiau finansų ministras aiškina, kad biudžeto skaičiai dar gali keistis, atsižvelgiant į šalies ekonomikos raidą.

„Tikroji strategija, greičiausiai, ir buvo išlaikyti ministeriją be ministro“, – tikino Sapiegų rūmų padalinio vadovė.

Premjerė savo ruožtu teigia, kad šiuo metu turi didesnių rūpesčių.

„Jau taip atsitiko, kad krašto apsauga dabar yra didesnis prioritetas nei kultūra. Kad ir kaip tai skambėtų“, – sakė I. Ruginienė.

Skelbiama, kad apkarpius biudžetą, kitąmet suplanuota Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda liks be finansavimo. Jai reikėtų 230 tūkst. eurų.

Parodą jau planuoja parodyti ir Japonijoje, o Lietuva įsipareigojo, kad iš savo lėšų meno kūrinius apdraus ir atveš.