„Šventosios Trejybės garbei ... skelbiame ir įvardijame palaimintąją Teresę iš Kalkutos šventąją bei įtraukiame ją tarp šventųjų. Skelbiame, kad ji turi būti visos Bažnyčios gerbiama kaip šventoji“, – lotynų kalba ištarė pontifikas.

Ši gerbiama ir tuo pačiu prieštaringai vertinama vienuolė, dėl savo darbo su mirštančiaisiais ir neturtingaisiais tapusi XX amžiaus krikščionybės šventenybe, buvo pakelta į altoriaus garbę jos mirties Kalkutoje 19-ųjų metinių išvakarėse.

„Atstumtųjų šventąja“ praminta Motina Teresė beveik keturis dešimtmečius rūpinosi neturtėliais šiame didžiuliame Indijos mieste. Į Rytų Indiją ji atvyko kaip Airijos Loreto seserų ordino misionierė dirbti mokytoja.

Pakvietė benamius

Popiežius Pranciškus, sekdamas Motinos Teresės pavyzdžiu, pakvietė 1 500 benamių Vatikane pavalgyti picos po šios vienuolės misionierės kanonizacijos mišių.

Benamiai, beveik visi besiglaudžiantys prieglaudose, kurias prižiūri Motinos Teresės įkurtas Dievo Meilės misionierių seserų ordinas, per naktį iš visos Italijos autobusais atvyko į Romą, kad galėtų dalyvauti sekmadienio mišiose. Jie per ceremoniją sėdėjo garbingiausiose vietose, o po mišių bus pavaišinti pietumis Vatikano salės vestibiulyje.

Picos kepėjas iš Neapolio atsivežė 20 pagalbininkų ir tris krosnis, kad galėtų pagaminti pietus, kuriuos svečiams patieks beveik 250 vienuolių ir kunigų.

Tūkstančiai piligrimų sekmadienį plūdo į Šv.Petro aikštę Vatikane stebėti Motinos Teresės kanonizacijos ceremonijos. Smulkutė vienuolė, kuri rūpinosi pasaulio atstumtaisiais, tapo Katalikų Bažnyčios, žengiančios į atokius pasaulio kampeliu ir ieškančia ten paklydusių, sužeistų sielų, simbolis.

Popiežius Pranciškus paskelbė Motiną Teresę šventąja per sekmadienio ryto pamaldas. Šis įvykis laikomas svarbiausiu per jo paskelbtus Gailestingumo metus ir, kai kuriais atžvilgiais – per visą jo pontifikatą.

Pranciškaus nuomone, Motiną Teresė įgyvendino jo idealus: ji stengėsi, kad Bažnyčia - ir dvasiškai, ir materialiai – taptų gailestingą „lauko ligonine“ patiems vargingiausiems.

Per visą naktį piligrimai meldėsi vietos bažnyčiose ir dar prieš aušrą užplūdo Vatikaną, kur, prižiūrimi griežtos apsaugos, stengėsi užimti geriausias vietas sekmadienio mišioms.