„Pranaši pozicija“ – absoliutus pranašumas

Ir ką gi mes turime? Ogi valandos dvidešimties minučių trukmės kompaktiškai suspaustą, dinamiškai sumontuotą, nuolatos įtampoje laikantį trilerį, kuriame yra ir didvyriai, ir aplinkybių sutapimas, ir pats likimas.

Paskutiniuoju metu kamavo padorių trilerių badas. Tokių, kurie skrostų gerklę veiksmo ašmenimis ir kutentų padus siužeto mįslėmis. Būtų nekvaili ir ne per lėti. Atrodė, kad jų gamyba smarkiai įstrigo. Idėjų trūkumas ar scenaristų streiko pasekmės? O gal per maža paklausa ir per didelės išlaidos? Belieka spėlioti, kur dingo visos trilerių tradicijos ir kodėl niekas neskuba jų pritaikyti šiuolaikinėms pasaulio problemoms.

Vis dėlto atsirado gerieji žmonės, kurie nusprendė reanimuoti trilerį. Pirmieji plojimai – scenaristui savamoksliui Barry’ui Levy’ui, kurio tikroji profesija – dėstytojas religinių mokslų koledže Los Andžele. Antrosios ovacijos – kompanijos „Columbia“ „žvalgams“, kurie nusprendė nusipirkti šio scenarijaus ekranizacijos teises. Trečia padėka – televiziniais trileriais išgarsėjusiam režisieriui Pete’ui Travisui, kuris teisingai sustatė siužeto vingius į jų vietas.

Ir ką gi mes turime? Ogi valandos dvidešimties minučių trukmės kompaktiškai suspaustą, dinamiškai sumontuotą, nuolatos įtampoje laikantį trilerį „Pranaši pozicija“. Jokio laiko tąsymo, nors charakteriai pro šalį neprabėga, juos užfiksuoji tiek, kiek reikia. Prasideda atskaita. Pasiilgta Sigurney Weaver energingai darbuojasi prie transliacijos pultelio. Iš karto sudaromas įspūdis apie nepriekaištingos reputacijos Dennisą Quaidą – prezidento apsauginį, kuriam nereikia šlovės. Po to – šūviai ir sprogimai. Visuotinė panika. Televizija ciniškai tęsia darbą. Vėliau jų filmavimas labai pravers. O dabar juostelė persukama atgal ir prasideda iš naujo įvykių dalyvių akimis. D.Quaidas baimingai žvalgosi į langelį su praskleistomis užuolaidomis. Forestas Whitakeris sukinėja mėgėjišką kamerą, tarsi tie, kurie netyčia nufilmavo rugsėjo 11-osios įvykius. Eduardas Noriega bėga išdegęs akis. Williamas Hurtas – prezidentas, priiminėja paskutinės akimirkos sprendimus. Kulminaciniu kiek-vienos miniistorijos momentu laikas blyksteli ir atsisuka atgal. Į kito herojaus pasakojimą. Supranti, kad visi vienaip ar kitaip susiję, tačiau atsakymai susidėlios tik paskutinėje atkarpoje. Tik tuomet, kai atsitiktinis praeivis pasirodys esąs sąmokslo organizatorius, prasidės finišo tiesioji. Intriguojanti iki pat pabaigos. Ne paskutinį vaidmenį atlieka pirmoji serialo „Dingę“ figūra Matthewas Foxas. Taip pat maža mergaitė, ieškanti dingusios mamos. Visiems, kurių akimis matėme teroristinį išpuolį, lemta suvaidinti savo ryškų vaidmenį ir užimti savo poziciją meistriškai suregzto žaidimo lentoje. Žaidimo, kuris baigiasi nerealiai įspūdingomis mašinų gaudynėmis. Jos tikroviškos, surakina kaulus nuo baimės sudužti. Finalas vertas atskirų pagyrų. Yra ir didvyriai, ir aplinkybių sutapimas, ir pats likimas.

Ar yra kokių logikos spragų? Nebuvo kada apie jas galvoti. „Pranaši pozicija“ pasiglemžė akis, o su jomis išsiurbė ir protą. Tai buvo nepaprastai gerai praleistas laikas. O geras filmas, kaip ir žvejyba, į gyvenimo trukmę neįskaičiuojamas. Pasilieki jį sau. Ypač tokiais nelengvais laikais, kai apdovanojimus šluoja nuobodūs, o pilnas sales renka banalūs filmai. Tuomet ypač pajauti „Pranašios pozicijos“ pranašumą.