„Daugiausia dėmesio kilnojamojoje parodoje skiriama būtent M. Gimbutienės formuluotoms hipotezėms, kurias mokslininkai tebeanalizuoja ir šiandien. Tai tik parodo, kad M. Gimbutienės keltos mintys buvo novatoriškos, nes nepraranda aktualumo ir po daugelio metų“, – sakė parodą rengusi archeologė Gabrielė Gudaitienė.

Parodoje bus pristatomas pasaulinio garso archeologės gyvenimas Lietuvoje, jos pasitraukimas iš tėvynės Antrojo pasaulinio karo metais, emigracija, mokslinė veikla JAV.

M. Gimbutienė, remdamasi kasinėjimų, lingvistikos, etnografijos duomenimis, iškėlė prielaidą, kad akmens amžiuje (7000–3500 m. pr. Kr.) europiečiai turėjo moteriškų dievybių kultą ir savo gyvenimą grindė matristine – moterų veikiama – tradicija. Tai buvo, kaip nurodo archeologė, Senosios Europos epocha, kurioje gyventa taikiai, tačiau ši kultūra sunaikinta iš stepių užplūdus indoeuropiečiams – Kurganų kultūros (4500–2500 m. pr. Kr.) žmonėms, įtvirtinusiems naują visuomenės sąrangą, iki šių dienų persmelktą patriarchalinio modelio.

Žymus JAV mokslininkas, mitologijos ir religijotyros specialistas Josephas Campbellas (Džozefas Kempbelas) yra sakęs, kad M. Gimbutienės darbai prilygsta Rozetos akmens hieroglifų iššifravimui.

Parodoje pristatomi specialiai atrinkti, reti kadrai iš Gimbutų šeimos nuotraukų kolekcijos.

„Parodos eksponatais tapo šias dvi – matristinės Senosios Europos egzistavimo ir Kurganų kultūros invazijos – hipotezes simbolizuojančių artefaktų 3D kopijos: pasaulyje žymios deivių, moters, kultą menančios Vilendorfo skulptūrėlės modelis ir karingųjų stepių klajoklių į Europą atnešto naujo ginklo – laivinio kovos kirvio – modelis. Parodoje pristatomi specialiai atrinkti, reti kadrai iš Gimbutų šeimos nuotraukų kolekcijos, už tai esame ypač dėkingi Marijos Gimbutienės dukrai Živilei Gimbutaitei“, – teigė parodos koordinatorė.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Generalinė konferencija M. Gimbutienės šimtmetį yra įtraukusi į sukakčių, su kuriomis UNESCO siejama 2020–2021 metais, sąrašą. Todėl pirmiausia muziejaus parengtą kilnojamąją parodą ketinama pristatyti UNESCO būstinėje Paryžiuje, o po to – Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Be to, rugsėjo 22-ąją Lietuvos nacionalinis muziejus lankytojus pakvies į tarptautinę parodą „Deivės ir kariai“. Joje pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojama Europos muziejuose saugoma unikali medžiaga, įkvėpusi žymiąsias M. Gimbutienės hipotezes. Rugsėjo 23–24 dienomis vyks tarptautinė konferencija „Atgimstanti Senoji Europa“, skirta šios mokslininkės 100-osioms gimimo metinėms.