Sukuria šventinę nuotaiką

„Kūčiukai Lietuvoje dar vadinami šližikais, prėskučiais, parpeliais, kleckučiais, kalėdukais – iš viso skaičiuojama per dvidešimt šio patiekalo pavadinimų“, – sako Gailė Vanagienė, Vilniaus etninės kultūros centro etnologė, kultūrinės veiklos koordinatorė.

Pasak jos, Kūčių vakarą dalijimasis kūčiukais tebėra bendrystės, savo šaknų, išėjusiųjų artimųjų prisiminimo ir namų gausos simbolis. Be jų tikriausiai nė vienas tautietis neįsivaizduoja savo šventinio stalo.

Parduotuvėse jų galima įsigyti nuo tradicinių iki pagardintų kanapių sėklomis, cukruotų, traškių ar pačių minkščiausių. „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius pastebi, kad vos prekyboje pasirodo kalėdinių gaminių asortimentas, viena pirmųjų prekių, kurią graibsto pirkėjai, yra ne kas kitas, o būtent šie maži kepiniai. Be jų, tikriausiai, nė vienas tautietis neįsivaizduoja savo šventinio stalo.

Simbolis: etnologės G. Vanagienės teigimu, dalijimasis kūčiukais tebėra bendrystės, savo šaknų, išėjusiųjų artimųjų prisiminimo ir namų gausos simbolis. / Asmeninio archyvo nuotr.

Populiariausi – tradiciniai

Pasak T. Atraškevičiaus, nors labiausiai pirkėjams patinka tradiciniai kūčiukai, jie neretai ieško ir naujų skonių. Būtent todėl šių kepinių asortimentą šiandien sudaro net keturiolika skirtingų pasirinkimų.

„Kiekvienas turime savo mėgstamiausią kūčiukų rūšį. Vieniems patys skaniausi yra tradiciniai traškūs su aguonomis kūčiukai, kiti mėgsta, kai šie savo tekstūra primena mažas bandeles. Kai kurie pirkėjai mėgsta įsigyti net kelias skirtingas kūčiukų rūšis, kad ant savo šventinio stalo galėtų patiekti juos visus, atliepiant kiekvieno namiškio ar svečio norus. Pastebime, kad vis dažniau tautiečiai nevengia išbandyti naujų skonių“, – sako T. Atraškevičius.

Kūčiukų tradiciškai paliekama pernakt ir ant Kūčių stalo, kad užsukusios artimųjų vėlės galėtų pasivaišinti.

Jam pritaria ir Aurimas Matikonis, „Vilniaus duonos“ pardavimų direktorius. Pasak jo, bene mėgstamiausias ir populiariausias tautiečių pasirinkimas – minkšti kūčiukai.

Simbolizuoja ypatingą ryšį

Etnologė G. Vanagienė pastebi, kad šie kepiniai yra pasninko maistas – tamsaus, ramaus laiko, tad tradiciškai jų sudėtis buvo paprasta, be pieno ar kiaušinių, tešla pagardinama tik saujele aguonų ir trupučiu cukraus.

Anot jos, tautiečiai nuo seno puoselėja ypatingą ryšį su protėviais ir yra išsaugoję autentiškas senąsias Kūčių tradicijas, o kūčiukai yra vienas iš glaudžiausiai su šios šventės apeigomis susijusių ir brangintinų patiekalų.

„Maži, prėski kvietinių arba ruginių miltų rutuliukai būdavo kepami namus lankančioms vėlėms pamaitinti. Manoma, kad jie pakeitė vieną svarbiausių ritualinių patiekalų – kūčią, gamintą iš įvairių grūdų, skirtą mirusiesiems prisiminti ir pagerbti švenčių metu“, – pasakoja etnologė.

Aguonos, kurios iki šiol maišomos į tradicinių kūčiukų tešlą ir patiekiamos su aguonpieniu per Kūčių vakarienę, senojoje baltų kultūroje simbolizuoja vaisingumą, gausą ir ypatingą ryšį su protėviais.

„Kūčiukų tradiciškai paliekama pernakt ir ant Kūčių stalo, kad užsukusios artimųjų vėlės galėtų pasivaišinti“, – sako G. Vanagienė.