„Prestižas“ seka pasaką apie iliuzionistų nemirtingumą

„Prestižas“ yra tas kinas, dėl kurio ir išrastas... kinas. Kad dvi valandas pranyktum realiame pasaulyje ir persikeltum į stebuklingą erdvę. Fokus marokus, tu velniškai sumaniai pavogtas. Pradingęs. Apgautas. Nustebintas. Klausinėji, tarsi tai būtų tiesioginė transliacija, – kas toliau, kas dabar bus? O pasibaigus seansui nori pasižiūrėti dar kartą. Taip pasitaiko itin retai.

Už šį malonumą turėtume dėkoti britų režisieriui Kristoferiui Nolanui ir jo broliui, scenarijaus bendraautoriui Džonatanui Duetui, kuris mums leido pamatyti jau keturis intriguojančius filmus. Startavę kultiniu trileriu „Memento“ (po jo pasipylė krūva panašių filmų apie atminties praradimo triukus), įsibėgėję stingdančiu detektyvu „Nemiga“, apvertę kino komiksų taisykles aukštyn kojomis „Betmeno sugrįžimu“, broliukai ėmėsi fokusininkų temos, į priekį premjeros atžvilgiu praleidę tik „Iliuzionistą“. Reikia pripažinti, neprastą filmą, su kuriuo „Prestižą“ norom nenorom tenka lyginti. Bet jeigu „Iliuzionistas“ tik pasinaudojo magija istorijai apie jos didenybę meilę, „Prestižas“ magijai paaukojo visų savo herojų istorijas.

K.Nolanas nevynioja laiko į vatą. Jis iš karto meta ant stalo visas kortas. Tiesa,vėliau paaiškės, kad tos kortos užverstos. Pasakojimai apie du „nuo proto nušokusius“ magus išsiskirs ir vėl susibėgs į vieną. Triukai keis vienas kitą. Kaip šachmatų figūros dideliame žaidime bus paaukotos trys gražios moterys. Viena tragiškai žus. Kita pasijus dvigubo žaidimo kaline ir pasitrauks į šešėlį. Trečiosios laukia kankinantis laukimas. Ten, kur susikauna du milžinai, silpniems sutvėrimams nevalia kištis.

Karo dalyviai – pavydus ir matematiškas Robertas (Hju Džekmanas) bei spontaniškas ir kerštingas Alfredas (Kristianas Beilas). Ko tik jie nepadarys, kad sugriautų priešininkui gyvenimą... O atsargoje kiekvienas pasiliks po vieną mirtiną triuką, kuris padėtų išgyventi. Prestižas – būtent taip, kaip pats filmas, pavadinta trečioji, sudėtingiausia triuko dalis. Kuomet prieš publikos akis dingęs žmogus išdygsta sveikut sveikutėlis. Čia broliai Nolanai sumaniai naudojasi pasakos be galo metodu. Ne tiek svarbu nugalabyti varžovą, kiek elegantiškai išsisukti pačiam.

„Prestižas“ taip užburia, kad pagaliau sužinai, kaip iš tiesų atrodo kas antrame televizijų kino anonse rėkiantys žodžiai „gniaužiantis kvapą“. Kuo arčiau pabaiga, tuo labiau gniaužia. Todėl net į aktorius, tarp kurių ir Maiklas Keinas, Skarletė Johanson, dainininkas Deivydas Bouvis, neatkreipi ypatingo dėmesio. Visi savo vietose. Kaip žaidėjai aikštėje. Džekmanas ir Beilas kraupiai oponuoja vienas kitam, todėl esi nei vieno, nei kito pusėje. Neutralus. Tiesiog stebi išradingiausių triukų šou, įtardamas, kad Nolanas vis tiek tave „išdurs“. Jis tuo užsiiminėja visą filmą. Kantriai dėlioja žabangas. Vieną pakiša iki pabaigos likus daugiau nei pusvalandžiui. Spąstai suveikia tik prieš finalinius titrus. Suveikia, nes tada prisimeni, ką matei ir kaip tai susiję. Genialus fokusas. Ypač trečioji dalis, vadinama prestižu...