Daugelis moksleivių, atvykusių į lietuvių etnines žemes Punske iš Karaliaučiaus ir kaimyninės Baltarusijos Pelesos krašto, puikiai kalba lietuviškai ir sako nepamirštantys savo lietuviškų šaknų.

„Aš lietuvių kalbą moku nuo gimimo, mes šeimoj kalbamės lietuvių kalba. Tikiuosi susirasti draugų, gal kažką naujo išmoksiu, šokių, dainų va tokių patriotiškų“, – sakė moksleivis iš Pelesos Linas Matiulevič.

„Norime, kad jie susipažintų, kad jie bendrautų, kad jie pamatytų, jog mūsų visų šaknys tos pačios, kad ištakos vienodos, kad semtumėmės iš liaudies kultūros, kad mokytumės iš mūsų protėvių darbų ir gyvenimo būdo“, – pasakojo Punsko Kovo 11-osios licėjaus direktorė Irena Marcinkevičienė.

Beveik penkios dešimtys moksleivių kūrybinėse dirbtuvėse mokosi įvairių amatų, senųjų tautinių šokių ir žaidimų, susipažins su Punsko krašte išsaugotu kultūros paveldu, lankysis etnografinėse sodybose.

„Svarbiausia iš prosenelių kultūros viską sužinoti, kaip jie gyveno, nes viskas keičiasi“, – teigė moksleivė iš Sangrūdos Simona Lukšytė.

„Vaikai ar bendruomenės, kurios dėl įvairių istorinių aplinkybių paliktos anapus sienos. Jos turėtų bendrauti tarpusavyje ir su Lietuva“, – sakė VšĮ „Euroregiono Nemunas“ Marijampolės biuro vadovas Gintaras Skamaročius.

Tarptautinės stovyklos dalyviai ketvirtadienį Punske susitiks su LRT televizijos projekto „Nacionalinės ekspedicijos“ grupe, šeštadienį pradėsiančia dviejų savaičių žygį Vyslos upe.