Tam jau pritarė Valstybinė kultūros paveldo komisija, nutarimą turės priimti Vyriausybė.

Kultūros paminklo statusą norima suteikti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje esantiems Kristupo Radvilos Perkūno, Jonušo Radvilos, Mikalojaus Radvilos, Jurgio Radvilos, Stepono Radvilos ir Elžbietos Radvilaitės palaidojimams.

Taip pat – Chodkevičių šeimos sarkofagų grupei, saugomai Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje: Jono Kazimiero Chodkevičiaus, Jeronimo Kristupo Chodkevičiaus, Sofijos Mieleckaitės–Chodkevičienės ir Kristinos Marijos Chodkevičiūtės-Farensbach sarkofagams.

Kultūros paminklas – aukščiausia vertybinė paveldo kategorija.

„Radvilų ir Chodkevičių giminių palaidojimai – tai didžiulę istorinę, memorialinę ir meninę vertę turintys objektai, kurių reikšmė Lietuvos kultūrai turi ypatingą išskirtinę reikšmę“, – teigiama Valstybinės kultūros paveldo komisijos komentare BNS.

Kunigaikščių Radvilų sarkofagai yra vėlyvojo renesanso ir ankstyvojo baroko kūriniai, kur atsispindi epochų kaita. Šis mauzoliejus – pirmoji atkurta XVII amžiaus LDK didikų kapavietė Lietuvoje.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia 1610–1617 metais pastatyta Jono Karolio ir Sofijos Chodkevičių lėšomis. Tai viena seniausių išlikusių gotikos ir renesanso bruožų bažnyčia Žemaitijoje. Joje yra septyni altoriai, sukurti XVII amžiuje, drožinėtomis skulptūromis puošta sakykla. Chodkevičių šeimos nariai palaidoti po centriniu altoriumi.

Radvilų ir Chodkevičių giminių palaidojimai – tai didžiulę istorinę, memorialinę ir meninę vertę turintys objektai, kurių reikšmė Lietuvos kultūrai turi ypatingą išskirtinę reikšmę.

„Paskelbus kilnojamąją kultūros vertybę kultūros paminklu, pasikeičia jos statusas. Paskelbus kultūros paminklu pasikeičia suvokimas apie vertę. Be to, nagrinėjant valdytojų paraiškas kompensuoti kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo ir apsaugos priemonių įrengimo darbų atlikimo išlaidas prioritetas teikiamas vertybėms, turintiems kultūros paminklo statusą“, – BNS nurodė Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Šiuo metu Kultūros vertybių registre yra tik 95 kilnojamosios kultūros vertybės, paskelbtos kultūros paminklais.

Pastarasis Vyriausybės nutarimas, kuriuo kilnojamosios kultūros vertybės paskelbtos kultūros paminklais, priimtas 2008 metais.