Italų restauratoriai kaltinami užtapę Viduramžių „Vaisingumo medžio“ freskoje vaizduojamas vyriško lytinio organo figūrėles.

Neįprasta XIII a. „Vaisingumo medžio“ freska buvo netikėtai atrasta prieš dešimtmetį viename Toskanos regione esančiame miestelyje Massa Marittima. Ją prieš tris metus buvo nuspręsta atrestauruoti, rašo telegraph.co.uk.

Galbūt ekspertai, kuriems ir buvo patikėtas šis atsakingas meno kūrinio atkūrimo darbas, nusprendė ne tik atskleisti buvusią freskos didybę, bet kartu pademonstruoti ir savo meninius sugebėjimus? Vargu. Ne dėl kūrybinio įkvėpimo restauratorių indėlis į freskos atnaujinimą buvo per didelis. Šiuos, matyt, pernelyg piktino ar glumino freskoje vaizduojamo vaisingumo medžio puošyba. O ši išties gana savotiška – visos jo šakos buvo vaizduojamos kaip apkabinėtos falo formos dekoracijomis. Šių suskaičiuota nei daug, nei mažai – 25.

Taigi šie viduramžiški papuošimai meno ekspertams nepasirodė itin vertingi, o greičiau nepriimtini, tad juos restauratoriai ėmė ir užtapė arba perpiešė į ne tokias nešvankias formas.

„Daug kūrinio detalių rodėsi pertapytos“, – teigė Gabriele Galeottis miesto tarybos narė, kuri, pamačiusi restauruotą darbą, ir liepė atlikti tyrimą. – „Freskos autentiškumas po restauravimo darbų buvo pažeistas, mat nebuvo paisoma originalių kūrinio ypatybių“.

Tuo tarpu freską restauravę meno ekspertai tokius kaltinimus neigia. Anot jų, jei kokios nors freskoje vaizduojamos kūno dalys ir buvo kiek pakeistos, tai tik dėl objektyvių priežasčių – didelių kalcio sąnašų, kurios dengė darbo paviršių ir turėjo būti kruopščiai pašalintos.

„Restauracija radikaliai nemodifikavo originalių kūrinio bruožų“, – tikino Mario Scalinis, vietos paveldo ir meno reikalų vedėjas. „Visi restauravimo darbai buvo atlikti itin atidžiai ir kruopščiai“. Anot Giuseppe Gavazzio, vieno iš restauratorių, prieš imantis atkūrimo darbų, freska jau buvo smarkiai pažeista, ir nei viena iš meno kūrinio detalių, vaizduojančių intymias žmogaus kūno dalis, nebuvo tikslingai keičiama ar specialiai užtapoma.

Menotyrininkų nuomonės, kaip derėtų interpretuoti šį kūrinį, išsiskiria. Freską, suskurta apie 1265 m., atrastą tik 2000-aisiais, vieni laiko vaisingumo alegorija. Tuo tarpu kiti linkę į ją žvelgti kaip politinį manifestą, iliustruojantį gero valdymo modelius. Čia, jų požiūriu, vaizduojama kova dėl valdžios tarp dviejų grupių, konkuruojančių dėl valdžios – gvelfų ir gibelinų. Vieni Didžiojoje Romos imperijoje viršesne laikė imperatoriaus, kiti – popiežiaus valdžią. Taigi freska šiuo atvejų reikštų kovą tarp Imperatoriaus ir pontifikato, vykusią XII – XIII a.

Freska, rasta ant Massa Marittima viešųjų fontanų mūro, vaizduoja medį su kabančiais vyriškais lytiniais organais. Po šiuo medžiu stovi aštuonių (galbūt, devynių) moterų figūros, apsirengusios viduramižikomis sukniomis. Viena iš moterų vaizduojama su lazda, siekianti nukabinti ant medžio kybančią vyrišką kūno dalį.

Pasak menotyrininko, tai „beprecedentis atvejis Vakarų meno istorijoje“.