Vaizdo įrašu, kuriame girdėti ši kalba, feisbuke pasidalijo šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė.

„Lietuvos Respublikos kultūros ministre Ignotai Adomavičiau, šiandien stovėdamas čia, norėčiau su jumis pasidalinti savo širdimi ir mintimis. Ryte, kas man, kaip naktiniam žmogui, yra sudėtingas metas, paskambino „Utopios“ direktorius ir paklausė suprantamo ir vertybiškai man artimo klausimo: „Ar aš pasitikiu „Nemuno aušra“ ir jos kompetencija, lyderiaujant kultūrai?

Mano atsakymas buvo neigiamas, todėl direktorius pasiūlė atstovauti jų teatro pozicijai ir apdovanojimų ceremonijos metu tarti žodį. Aš sutikau ir štai taip atsidūriau šioje akimirkoje, mąstydamas, apie ką verta kalbėti. 

Ministre Ignotai Adomavičiau, esu teatro žmogus, galbūt todėl mano mintyse sukasi antikinės tragedijos sąvokos apibrėžimas. Turbūt visi nujaučiame, kas yra antikinė tragedija ir net jei kiekvienas ją įvardydami pasirinktume skirtingus žodžius, manau, kad galiausiai, visi kalbėtumėme apie tą patį. Neatšaukiamą ir didžiulę nelaimę, kurios akivaizdoje nė vienas nenorime būti, nes iš ten kelio atgal nėra.

Norėčiau nepalikti vietos neteisingoms interpretacijoms ir iš karto pasakyti: nors jūsų paskyrimui kultūros ministru kategoriškai nepritariu, bet jo tikrai nelaikau tragedija ir smerkiu bet kokias patyčias bei niekinimą, nukreiptą jūsų atžvilgiu, ir kalbuosi su jumis kaip žmogus su žmogumi. 

Norėčiau nepalikti vietos neteisingoms interpretacijoms ir iš karto pasakyti: nors jūsų paskyrimui kultūros ministru kategoriškai nepritariu, bet jo tikrai nelaikau tragedija.

Tragediją šią akimirką suvokiu platesniu mastu. Turbūt daugelis iš jūsų aiškiai supras, ką noriu pasakyti, teigdamas, jog gyvename tragedijos akivaizdoje. Gretimoje valstybėje šią naktį žuvo ir rytoj žus moterys, vyrai ir vaikai. Kaimyninių valstybių oro erdvės pažeidimai dar ne taip seniai būtų atrodę kaip išgalvotas, baisus sapnas, o šiandien tai – nauja realybė.

Kultūros ministre, tragedijos visais laikais buvo išbandymas žmogaus prigimčiai ir bendruomenėms. Akistata su tragedija mūsų gyvenimuose, o dar svarbiau – mūsų poelgiuose, išryškėjo tai, kas iš tikrųjų esame. ir tai, kas iš tikrųjų svarbu. Žodis tragedija ir jo reikšmė nė vienam iš mūsų nekelia klausimų. Tai žodis, kurį mes sudėtingomis akimirkomis vartojame kalbėdami apie savo tikrovę.

Tačiau, visų pirma, žvelgdami į šio žodžio reikšmę ir kelionę iki mūsų laikų, turime prisiminti Antiką ir antikinį teatrą. Antikoje žodis tragedija pirmiausia buvo vartojamas norint įvardyti meno žanrą, teatro žanrą. Šio žodžio mūsų kasdienybėje nebūtų, jeigu ne teatras, o kitaip – kultūra.

Lietuvos kultūros ministre, Ignotai Adomavičiau, ir čia aš prieinu prie kultūros. Kultūra, visų pirma, prisiima sunkią atsakomybę stoti į kovą su tragedija. Kultūra savo giliausiose ištakose – pradžių pradžioje, permąstė žmogaus santykį su fundamentaliomis problemomis. Tikiu, jog giliausios to permąstymo priežastys – rūpestis ir atsakomybė. Rūpestis žmogumi, rūpestis artimu ir svetimu. Ne veltui viename seniausių Europos literatūros kūrinių vaizduojamas Trojos karas. Mes visi gyvename Trojos kare.

Mūsų Troja visada puolama ir mes visada privalome ją saugoti. Saugoti iš rūpesčio vienas kitu, iš troškimo, jog kitam neskaudėtų, iš atsakomybės prieš kitą. Gyvendami šitoje epochoje ir žvelgdami į Vakarų civilizacijos kelią. galime suprasti, jog chaosas ir blogis visada tyko žmogaus. Mūsų Trojos sienos visada griaunamos, visada išbandomos. Kultūra yra mūsų bandymas pažinti tragediją, pasipriešinti blogio okupacijai.

Kultūros ministre, Ignotai Adomavičiau, atstovauti kultūrai pirmiausia reiškia prisiimti atsakomybę. Prisiimti atsakomybę prieš kitą žmogų, prisiimti atsakomybę kovoje prieš tragediją. Gyvename epochoje, tiksliau esame užspausti į kampą epochos, kuri visu savo blogiu, visu savo įtūžiu yra pasirengusi bet kurią akimirką mums prieš veidus atskleisti tragedijos kaukę. Mes gyvename tragedijos akivaizdoje“, – sakė J. Juodelis.

BNS rašė, kad dėl Kultūros ministerijos perleidimo „Nemuno aušros“ atsakomybei praėjusią savaitę didžiuosiuose šalies miestuose vyko protestai, dalis organizatorių pranešė savo renginiuose nepageidaujantys prezidento, premjerės bei kultūros ministro, atsisakantys jų globos.

Kultūros bendruomenė taip pat paskelbė spalio 5 dieną rengsianti įspėjamąjį streiką. Ji reikalauja, kad prieštaringos reputacijos partija „Nemuno aušra“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis teisiamas dėl antisemitizmo, nebūtų atsakinga už Kultūros ministeriją.

Streiko dieną I. Adomavičius teigė busiąs „Kuc kuc Kamajuos 2025“ šventėje.

„Būsiu tuo metu ne Vilniuje, turiu susitikimus svarbius, dėl to atvažiuoju tenai pagerbti bendruomenę. Tai galbūt tas streikas bus ir kitam miestelyje, tai ten gal ir pamatysiu tuos žmones“, – kalbėjo ministras.

„Dabar jau prasidėjo susitikimai su kultūros bendruomene, asmeniškai, su žmonėm. Tai mes po truputį pradedam rasti dialogą“, – pridūrė jis.