Pianistas Rokas Zubovas M.K.Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms paminėti skirtoje valstybinėje programoje pasigenda naujų idėjų.

Iškilaus menininko vaikaitis įsitikinęs, kad programa nėra pakankamai solidi tokiai išskirtinei datai. Kitais metais Lietuvoje bus išleisti visų M.K.Čiurlionio kūrinių fortepijonui muzikos įrašai. Simboliška, kad kūrinius atliks kompozitoriaus proanūkis. Tačiau šešių kompaktinių plokštelių leidyba nepateko į Valstybinę M.K.Čiurlionio mirties metinių minėjimo programą. R.Zubovas prisipažįsta to net nesiekęs: jam nemalonu prašyti pinigų. Jis įsitikinęs, kad nemažai renginių į programą įtraukti tam, kad kažkas užsidėtų pliusą, ir panašiose valstybinėse programose įžvelgia korupcijos šešėlių.

– Kaip vertinate M.K.Čiurlionio metinių programą?

– Programoje nematau rimtų naujų idėjų. Susidaro įspūdis, kad ji buvo parengta atmestinai ir paskubom, kaip daug kas mūsų valstybėje daroma. Man labai skaudu, kad Lietuvoje nerandame pinigų M.K.Čiurlionio parodai Romoje surengti. Būtų puiku, jei 100-ųjų mirties metinių dieną, balandžio 10-ąją, tą nuostabią parodą, kuri dabar veikia Milane, būtų galima aplankyti Romoje. Ten būtų galima pakviesti daugelio užsienio šalių ambasadorius – tuomet M.K.Čiurlionio vardas nuskambėtų per visą pasaulį. Tuo tarpu programoje minimi renginiai Lietuvoje. Mes čia galime daryti ką nori, bet tokio rezonanso, kaip pristatę parodą Romoje, Paryžiuje ar Niujorke, tikrai negausime. Dabar susidaro įspūdis, kad to niekas nesupranta. Visiškai negalvojama valstybiškai, platesniu kontekstu.

– Programoje matote renginių, įtrauktų į ją tam, kad kažkas užsidėtų pliusą?

– Tokių renginių – nemažai. Pavyzdžiui, koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje: gros Nacionalinis simfoninis orkestras, profesorius Vytautas Landsbergis. Su visa pagarba šiam žmogui ir šiai institucijai – ar mūsų valstybės galvos galėjo sugalvoti tik simfoninės muzikos koncertą? Man tai labiau panašu į naftalinu kvepiantį pliusiuko užsidėjimą. Tokį koncertą galima surengti bet kada, nelaukiant iškilmingos datos. Ir nesiejant su data toks renginys būtų kur kas labiau savo vietoje. Dabar bus skirta pinigų, visi išsidalys honorarus ir bus laimingi. Susirinks pilna salė žmonių, bet ar jiems tai bus įdomu, ar jie išgirs kažką nauja, niekas nesuks galvos. Paskui kas nors greičiausiai skėstels rankomis: norėjom kaip geriau, išėjo kaip visada.

Tačiau būtina padaryti geriau dabar, nes kitos progos galime ir nesulaukti. Dabar viskas daroma kaip visada: programą sudarė didelių, garbingų institucijų vadovai. Tai yra absurdas: teisę kurti atiduodame tiems, kurie turi tik administruoti, bet ne generuoti idėjas. Tačiau kodėl į komisiją neįtraukti tikri čiurlionistai, geriausiai matantys, kur ir kaip M.K.Čiurlionio menas pristatomas ir kaip tai turėtų būti daroma? Žinoma, šie žmonės renginių greičiausiai nebūtų atidavę teisingiems žmonėms, į teisingas rankas. Juk tokiais atvejais veikia visa korupcijos sistema.

– Ir jūs tai sakote viešai?

– Aš neturiu, ko bijoti. Esu visiškas pogrindininkas, viską stengiuosi daryti savarankiškai, iš savo finansų. M.K.Čiurlionio fortepijoninės muzikos koncertų ciklą „Čiurlionio miestai“, už kurį Kaune taip netikėtai esu pagerbtas Įsimintiniausio menininko titulu, būtent taip ir padariau – iš savo finansų, savo pastangomis.

– Kodėl nesiekėte Kultūros rėmimo fondo paramos?

– Labai nemėgstu prašyti. Stengiuosi dirbti tyliai, per daug nesigarsindamas. Tiesa, kompaktinių plokštelių, kurios pasirodys vasario mėnesį, leidybą 30 proc. remia Kultūros ministerija. Tai yra didelis, brangiai kainuojantis projektas: 6 plokštelių įrašymas, leidyba su jas lydinčiais tekstais kainuos apie 80 tūkst. litų. Šio projekto ėmiausi savo iniciatyva, supratęs, kad artėja jubiliejiniai metai, o Lietuvos bibliotekose negali pasiklausyti visų M.K.Čiurlionio kūrinių fortepijonui. Nes jų tiesiog niekas neįrašė – net praėjus 100 metų po didžiojo menininko mirties.

– Prieš metus panašią kompaktinių plokštelių kolekciją pristatė Vokietijos garso įrašų kompanija.

– Taip, užsienyje tai padaryta, bet ar tų plokštelių buvo nupirkta ar padovanota Lietuvai, ar jų yra Lietuvos bibliotekose?

– Kodėl plokštelių leidyba nepateko į valstybinę M.K.Čiurlionio mirties metinių programą?

– Programą kūrusi vyriausybinė komisija buvo sudaryta paskubom ir beveik slapta – apie jau sudarytą komisiją ir kuriamą programą sužinojau iš draugų. Daugiau kaip pusė tos komisijos žmonių žinojo, kad aš įrašinėju M.K.Čiurlionio kūrybą. Tie žmonės galėjo įtraukti plokštelių leidybą į programą – taip būtų galutinai išspręstas finansavimo klausimas.
Bet aš plokšteles bet kokiu atveju įrašysiu. Tikiuosi, kažkaip surinksiu ir kitas plokštelių leidybai reikalingas lėšas, ir iki Vasario 16-osios padalysiu jas Lietuvos bibliotekoms, aukštosioms mokykloms, gimnazijoms. Paprasti žmonės greičiau suranda sprendimus. O valstybiniu lygiu tiek prikuriama visokių taisyklių, barjerų, kad paskui patys tampame taisyklių įkaitais.