Kanų kino festivalio vadovas pranešė, kad šiais metais festivalis sulaukė paraiškų 147 pasaulio valstybių. Festivalyje pretendavo dalyvauti net 2067 pilno metro filmai. Tai didžiausias paraiškų skaičius per visą svarbiausio pasaulio kino festivalio istoriją.

73-iasis Kanų kino festivalis, turėjęs vykti šių metų gegužės 12-23 dienomis, dėl COVID-19 pandemijos buvo atšauktas.

„Nors šiais metais Kanų kino festivalis nevyko, festivalio organizatoriai, palaikydami kino kūrėjus, nusprendė paskelbti savo oficialią programą. Tarp jos dalyvių – ir mūsų filmas“, – džiaugėsi viena iš filmo „Sutemose“ prodiuserių Jurga Dikčiuvienė. Ji teigia, kad pakliūti tarp pasaulio geriausiųjų yra didžiulis filmo ir visos jį kūrusios komandos įvertinimas. O taip pat – itin didelė pagalba tolimesnei filmo kelionei.

„Lauksime naujienų, kuriame iš kino festivalių įvyks tarptautinė filmo premjera. Neabejoju, kad Kanų festivalio sprendimas nerodyti filmų interneto platformose labai dėsningai atspindi jų požiūrį į kino meną. Didiesiems ekranams sukurti filmai turi būti rodomi dideliuose ekranuose“, – teigia J. Dikčiuvienė.

Naujausią režisieriaus Š. Barto filmą „Sutemose“ praėjusių metų pabaigoje pirmieji išvydo Lietuvos žiūrovai. Šalies kino teatruose jį pažiūrėjo daugiau nei 12 tūkstančių žiūrovų.

„Sutemose“ yra jau trečias Š. Barto filmas, įtrauktas į oficialią Kanų kino festivalio programą. 1996 metais Kanuose pristatytas filmas „Mūsų nedaug“, 1997 metais – „Namai“. Dar dviejų režisieriaus filmų premjeros įvyko paralelinėje Kanų festivalio programoje „Dvi režisierių savaitės“ – 2005 metais čia parodytas filmas „Septyni nematomi žmonės“, o 2017-aisiais – „Šerkšnas“.

„Esu labai dėkingas visiems, kurie prisidėjo prie filmo – filmavimo grupei ir aktoriams. Ačiū už laiką, darbą, kantrybę ir jėgas. Kelias, kuriuo einame, nebuvo, nėra ir nebus lengvas“, – sako filmo „Sutemose“ režisierius Šarūnas Bartas.

„Sutemose“ – vienos šeimos istorija partizaninio karo metais. Ūkininkų Pliaugų (aktoriai Arvydas Dapšys ir Alina Žaliukaitė-Ramanauskienė) vienkiemyje gyvena 18-metis jų įsūnis Untė. Dieną ūkyje šeimininkauja stribai, o naktį pasirodo partizanai. Pliaugos juos šelpia kuo tik gali, o Untė dirba miško brolių – partizanų ryšininku. Vieną dieną pastebėjęs, kad miestelyje buriasi sovietų pajėgos, vaikinukas žinią nuneša partizanams.

Šio filmo gamybos partnerės – Prancūzija, Serbija, Portugalija, Čekija ir Latvija. Jo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.