Šiemet švenčiant Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio septyniasdešimt penktąsias gimimo metines, Sankt Peterburge išleista knyga „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“.

Jos iniciatorius – poeto draugo Ramūno Katiliaus sūnus.

1966 m. pirmą kartą atvykęs į Vilnių, rusų poetas J. Brodskis pamilo Lietuvą. Geriausiais jo draugais tapo poetas Tomas Venclova, fizikas R. Katilius. Šiuo metu Sankt Peterburge gyvenančio R. Katiliaus sūnaus Andriaus rūpesčiu anksčiau išleista knyga „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“ išversta į rusų kalbą.

Knygoje publikuojami straipsniai apie tai, kaip Lietuva paveikė poeto kūrybą, kaip Vilniaus vaizdai įsipynė į jo poeziją.

„Jos vertė ta, kad tai dvikalbė knyga. Tema – Rusų didžiojo poeto ryšiai su Lietuva ir kaip Lietuva paveikė jo kūrybą ir jį patį. Tai vertinga, nes tarsi suriša ir vieną, ir kitą auditoriją“, – aiškina R. Katiliaus sūnus, knygos iniciatorius A. Katilius.

„Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, mums ir Josifui buvo lyg užsienis, ten buvo galima lengviau kvėpuoti“, – teigia J. Brodskio draugas, poeto kūrybinio fondo prezidentas Michailas Milčikas.

Ilgus metus persekiojamas sovietų valdžios poetas buvo priverstas emigruoti į Jungtines Valstijas, iki mirties 1996 m. ten gyveno.

Dvidešimt metų veikiantis J. Brodskio kūrybos fondas šiandien nori įamžinti Nobelio premijos laureato atminimą ir remontuoja buvusį J. Brodskio butą Sankt Peterburge. Čia vyktų muzikos ir poezijos vakarai. Tačiau J. Brodskio fondas kol kas negali atsakyti, kada konkrečiai muziejus atvers duris, nes čia gyvenantys senbuviai, kuriems nepatiko poetas, priešinasi muziejaus įkūrimui.