Tai BNS patvirtino Viešojo valdymo agentūra.

Kadenciją baigęs kultūros ministras Simonas Kairys BNS sakė, kad ankstesnis konkursas, kuriame dalyvavo vienintelis dabartinis inspekcijos vadovas Audrius Valotka, neįvyko.

„Vienas konkursas neįvyko, ponas Valotka baigs kadenciją ir nauja ministerijos vadovybė kartu su Viešojo valdymo agentūra turės skelbti naują konkursą ir ieškoti naujo vadovo“, – teigė S. Kairys.

Jis tvirtino nesutinkąs su kritika, kad turėjo paskirti A. Valotką naujai kadencijai, nepaisant to, jog konkurse dalyvavo vienas asmuo.

„Ministras nėra notaras, tos (konkurso – BNS) komisijos sprendimas tiesiog pasiunčia žinią, kad tau atrenka žmones, su kuriais kalbėtis, bet kai pasirinkimas yra vienas iš vieno ne tik ministrui kalbėtis, bet ir pačioje Viešojo valdymo agentūroje vykdant konkursą, tokiu atveju aš tiesiog galėjau ponui Valotkai pratęsti kadenciją be konkurso, bet to nepadariau, nes matau situaciją kitaip“, – sakė S. Kairys.

„Manau, kad čia yra maža drama, o naujai ministerijos vadovybei labai linkiu išlaikyti atvirumo, konkurencijos principus ir stengtis, kad konkurse būtų daugiau dalyvių“, – pridūrė jis.

Naujasis kultūros ministras Šarūnas Birutis pripažįsta, kad šiuo atveju greičiausiai teks skelbti naują konkursą, bet teigia nepritariantis praktikai, kai konkurso komisijos atrinktas kandidatas neskiriamas į pareigas.

„Čia gali suveikti asmeninės simpatijos ir antipatijos, todėl man atrodo keistai, vadinasi, nepasitiki komisija“, – BNS sakė jis.

„Aš taip nesielgčiau. Tu paneigi komisijos kompetenciją. Tokiu atveju reikia turėti labai aiškius argumentus, juk kai vertinamas pretendentas, vertinama viskas, ne tik jo žinios, bet ir elgesys, laikysena, vienokia ar kitokia pozicija. Negi dabar vienas ministras yra viršesnis už visą kompetentingą nepriklausomą komisiją ir gali pasakyti: ne, visiems tiko, bet man netinka. Aš manau, kad tai yra klaida“, – tvirtino Š. Birutis.

Tuo metu S. Kairys sakė matąs tam tikrą „užpelkėjimą“ šioje srityje, todėl naujas vadovas galėtų atnešti permainų.

„Labai norėtųsi, kad būtų išlaikyti principai arba bent atkreiptas dėmesys į problemą, kurią stengėmės indikuoti, matydami visą procesą, kad valstybinės kalbos tema yra uždaryta iš esmės kelių asmenų vaidmeny. Mes tikrai nesakome, kad A. Valotka kaip vadovas yra labai blogas, nes sakome, kad šitas sektorius yra šiek tiek užpelkėjęs ir stovintį vandenį galėtų išjudinti ir kitų kandidatūrų atsiradimas“, – kalbėjo S. Kairys.

Pirmas konkursas į Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pareigas paskelbtas liepos pradžioje. Tuomet nesulaukta pretendentų į šias pareigas, todėl mėnesio viduryje patikslinus specialiuosius reikalavimus dėl išsilavinimo, paskelbta nauja atranka.

Viešojo valdymo agentūra rugpjūčio viduryje skelbė sulaukusi penkių pretendentų prašymų dalyvauti Kalbos inspekcijos vadovo konkurse, tačiau galiausiai atrankoje liko vienas dalyvis – A. Valotka.

Kalbos inspekcijos vadovas yra ne kartą sulaukęs dabar jau buvusio kultūros ministro S. Kairio kritikos dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. A. Valotkai taip pat skirtos dvi pastabos.

Viena – už tai, kad dalyvaudamas konferencijoje REDA pareiškė, jog pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Kita – už tai, kad LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba jis palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

A. Valotkos penkerių metų kadencija baigsis kitų metų sausį.

Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.

Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.