Dviguba prasmė

Lietuvai svarbus sprendimas priimtas šią savaitę Botsvanos Respublikoje, Kasanėje, vykstančios UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto 18-osios sesijos metu.

Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašo tikslas – užtikrinti geresnį nematerialaus kultūros paveldo žinomumą, atkreipti dėmesį į jo svarbą, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei.

Šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje – jau ketvirtoji šio sąrašo vertybė, nuo šiol užimsianti garbingą vietą greta kitų trijų mūsų šalyje puoselėjamų tradicijų – kryždirbystės ir kryžių simbolikos Lietuvoje, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės ir lietuvių polifoninių dainų – sutartinių.

„Tai – ir svarbus kultūrinės diplomatijos pasiekimas, ir prasmingas gilios mūsų šalies tradicijos aktualizavimas“, – feisbuke rašė šia žinia pasidalijęs kultūros ministras Simonas Kairys, šiaudinius sodus pavadinęs mūsų kultūrinės tapatybės ženklu. – Dar vienas ženklas tamsos jėgoms, kad Lietuvos kultūra yra ir liks neištrinama, nesuniokojama ir nesugriaunama“.

Gilu: šiaudiniai sodai, jų kūrimo procesas nuo seno atlieka ne tik estetinę, bet ir sakralinę, socialinę funkciją. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Simbolinė dovana

Lietuvos delegacijos vadovė, Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Jolanta Balčiūnienė iškilmingo šiaudinių sodų tradicijos įrašymo į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą metu sveikindama Komiteto narius ir posėdžio dalyvius pabrėžė, kad nominacijos rengimas buvo neeilinė patirtis sodų tradicijos puoselėtojams.

Paraiškos rengimo darbai juos subūrė į asociaciją „Dangaus sodai“, šiuo metu vienijančią beveik 70 amatininkų ir toliau gausėjančią. Sesijos dalyvius asociacijos vardu taip pat sveikino sodų rišėja Lina Žaliauskienė.

Dar vienas ženklas tamsos jėgoms, kad Lietuvos kultūra yra ir liks neištrinama, nesuniokojama ir nesugriaunama.

Lietuvos delegacija, dėkodama už tradicijos įvertinimą, įteikė ambasadoriui, Botsvanos nuolatiniam atstovui prie UNESCO ir šios sesijos pirmininkui J.E. Mustqui Mooradui žinomų Lietuvos sodų rišėjų kaunietės Vidos Sniečkuvienės ir Linos Žaliauskienės vizito metu surištą sodą, kaip taikos, harmonijos ir skalsos linkėjimą.

Šiaudinių sodų tradicijos Lietuvoje nominacinė paraiška UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui parengta tradiciją globojančių įstaigų ir ją puoselėjančių žmonių pastangomis. Paraišką Kultūros ministro pavedimu parengė darbo grupė, kurioje dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Vilniaus etninės kultūros centro specialistai, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos istorijos instituto ekspertai, taip pat nevyriausybinės organizacijos, asociacijos „Dangaus sodai“ nariai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pabrėžė socialinę prasmę

Paraišką vertinusi tarptautinė UNESCO ekspertų komisija nustatė, kad kandidatūra atitinka minėto sąrašo kriterijus: atitikties UNESCO nematerialaus kultūros paveldo, globalios ir integralios kultūros įvairovės ir žmogaus kūrybingumo sampratai; ilgalaikių išsaugojimo priemonių planų pagrįstumo; tradicijos saugotojų ir puoselėtojų įtraukties į paraiškos rengimo procesą, jų laisvo ir išankstinio sutikimo teikti paraišką; įrašymo į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Byla sulaukė Vertinimo komisijos pripažinimo už aiškiai išdėstytą sodų tradicijos socialinę reikšmę ir kultūrinę paskirtį, sėkmingą bendruomenių įtraukimą į bylos rengimą.

Vertinime akcentuojama, kad amatas yra atviras, įtraukiantis socialiai pažeidžiamus asmenis, o patys sodai vertintini kaip lygybės, darnos, harmonijos, pagarbos socialinei ir gamtinei aplinkai simbolis.

UNESCO ekspertai pabrėžė, kad tradicijos įtraukimas į Sąrašą paskatins vietos bendruomenes, grupes ir pavienius asmenis suprasti sodų tradicijos išsaugojimo svarbą ir savo atsakomybę perduodant ją ateities kartoms. Vertinimo komisijos nuomone, tradicijos įrašymas į Sąrašą atvers kelius partnerystėms, naujiems projektams, suvienys suinteresuotąsias šalis įgyvendinant vertybės apsaugos priemonių planą, išsaugant, propaguojant, skleidžiant ir perduodant sodų tradiciją ateities kartoms.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ritualinė prasmė

Šiaudiniai sodai yra lietuvių paprotinės liaudies dailės rūšis. Tai tūriniai griežtos geometrinės formos dirbiniai, turintys estetinę ir sakralinę paskirtį. Šiuo metu sodas paprastai naudojamas kaip dekoratyvinis interjero elementas, kabinamas įvairiose namų vietose. Dalis žmonių tebesieja jį su šeimos, kalendorinėmis šventėmis.

Pastaruoju laiku sodų rišėjų daugėja – tradiciją praktikuoja tiek iš tėvų išmokę, tiek amato mokymus lankę žmonės. Meistrai laikosi nuostatos rišti arba, kaip jie sako, auginti sodą mąstydami tik apie teigiamus dalykus ir jų linkėdami. Taip kuriamas bendruomeniškumo, pasitikėjimo jausmas.

2017 m. sodų rišimo tradicija įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tradicija plačiai puoselėjama ir perduodama šeimose, kultūros centruose, ugdymo įstaigose, susibūrusiose meistrų ir mėgėjų bendruomenėse. Išskirtinės kelių kartų rišėjų šeimos gyvena Jonavoje, Vilniaus krašte, Šakių ir Lazdijų rajonuose, tačiau tradicija yra visai Lietuvai svarbi kultūros paveldo dalis, atspindinti ryšį su papročiais, pasaulėžiūra, dvasingumu, tvarumu ir estetinėmis vertybėmis.