- Lauryna Miškinytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena priežasčių, kodėl festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“ rengiamas jau 43-ąjį kartą, – gebėjimas pristatyti subalansuotą repertuarą, spektakliams keliant pagrindinį – aukšto profesionalumo reikalavimą. Tokie yra ir šią savaitę pristatomi spektakliai: skirtingi, tačiau ir panašūs.
(Ne)šiaulietiška istorija
Valstybiniam Šiaulių teatrui festivalyje atstovauja išskirtinis spektaklis: vienu metu ir itin šiaulietiškas, ir universalus, turtingas bet kuriame Lietuvos kampelyje suprantamų motyvų.
Specialiai spektakliui „Remyga“ pjesę rašęs bestselerio „Pietinia kronikas“ autorius Rimantas Kmita pateikia fantasmagorišką istorijos versiją, nuaustą iš tikrų faktų ir fikcijos. Pjesėje kalbama apie miestą ir jo žmones, apie tikrus įvykius ir mitus, apie tuos, kuriems miestas tapo jų likimu. „Remyga“ grąžina žiūrovus į pirmuosius Nepriklausomybės metus. Su kokiais (ne)matomais priešais tuomet kovojome? Kuo mes buvome ir kuo tapome?
Pjesės veiksmas vyksta prieštaringais 1988–1992 m. Šiauliuose. Tai buvo daugelio dar gerai prisimenamas šį sudėtingą pokyčių laikas, kai su nepriklausomybės idealizmu grūmėsi tamsiosios senųjų struktūrų jėgos. Tarp šių dviejų jėgų blaškosi ir pagrindinis pjesės herojus – Remyga.
Režisierius Oskaras Koršunovas „Remygoje“ įžvelgia anuometį visos Lietuvos veidą: „Tai, kas tuomet vyko Šiauliuose, vyko ir visoje Lietuvoje.“
Atitarnavęs sovietinėje armijoje Afganistane, Remyga grįžta į gimtuosius Šiaulius. Jis norėtų gyventi kaip „visi normalūs žmonės“ – būti mylimu vyru, geru tėvu, pareigingu darbuotoju. Tačiau praeities šešėliai ir aplink tvyrantis chaosas vis tirštėja, o tamsiosios jėgos įgauna vis didesnių galių. Kaip tokioje chaotiškoje visuomenėje nubrėžti ribą tarp gėrio ir blogio? Kaip išlikti sąžiningu prieš save ir kitus? Kaip suvaldyti savo vidinius demonus? Kokia yra nepriklausomybės – politinės ir asmeninės – kaina?
Spektaklio kūrėjai suplakė sunkiai nusakomo žanro kokteilį iš dokumentinės medžiagos, kasdienybės autentikos, psichodelinės mistikos ir gyvo roko muzikos. Režisierius Oskaras Koršunovas „Remygoje“ įžvelgia anuometį visos Lietuvos veidą: „Tai, kas tuomet vyko Šiauliuose, vyko ir visoje Lietuvoje.“
Aštru: „Sieros magnolijos“ kelia nepatogius klausimus, į kuriuos dažnas net sau nedrįstame atsakyti. / Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Spektakliui atiteko XXXVII profesionalių teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ ir Profesionalių teatrų nacionalinės dramaturgijos festivalio „Pakeleivingi“ pagrindiniai prizai. Pastarajame „Remyga“ paskelbtas ryškiausiu festivalio spektakliu.
Atminties nelaisvėje
Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Sieros magnolijos“ savotiškai pratęsia minėtos Šiaulių dramos teatre pastatytos pjesės temą. Iš laukinių 1980–1990-ųjų persikeliame į nūdieną, kankinančią mus visai kitokiais klausimais nei šiauliškį Remygą.
Europa vis labiau sensta, bet kokia yra senų žmonių padėtis visuomenėje? Ar tai tik seni, nereikalingi kūnai? Koks vaikų ir tėvų santykis, skriaudos ir globos ryšys? Tokius klausimus keliančios, tikrais faktais paremtos garsaus šiuolaikinio estų dramaturgo Martino Alguso pjesės ėmusis režisierė Eglė Švedkauskaitė sukūrė tikrą savianalizės seansą.
Ralfas ir Marta – šiuolaikinė pora – susirūpinę savo karjeromis, sveika gyvensena, įvaizdžiu visuomenėje. Marta, metusi dėstytojos darbą nusprendžia kandidatuoti į instituto direktorės postą, kruopščiai ruošiasi konkursui, tačiau jos gyvenimą sujaukia žinia apie staiga atsiradusį tėvą, kuriam reikia globos. Vyras daugybę metų gyveno su kita moterimi, bet šiai mirus jos vaikai susirado Martą ir pareiškė, kad ji, kaip biologinė dukra, dabar privalo pasirūpinti seniu. Tai visiškai netelpa iš griežtą Martos darbotvarkę. Ką daryti? Kaip keisis jų gyvenimas? Gal jo nepriimti?
Situacija paveikia Martos ir Ralfo santykius. Apie seną žmogų dukra neturi nė vieno gero prisiminimo. Kaip jis elgėsi su Marta vaikystėje ir kokio elgesio sulauks dabar?
Spektaklio kūrėjai (akt. Jolanta Dapkūnaitė, Dainius Gavenonis, Ramutis Rimeikis) klausia, kaip atmintis formuoja mūsų dabartį? Prisiminimai, perrašydami praeitį ima kurti naują naratyvą. Prisiminti čia lyg sužinoti. Baimės nuojauta persmelkia ne tik „Sieros magnolijų“ turinį, bet ir pjesės formą – numesdamas po vieną padriką žodį į personažų lūpas, M.Algusas kelia įtampą, nepasitikėjimą, nerimą.
Spektaklį bus galima pamatyti „Girstučio“ kultūros centre balandžio 7 d. 18 val. ir balandžio 8 d. 18 val.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Kada baigsime kopijuoti natas?1
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą ...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas20
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
Penkerius metus lauktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymas
Įspūdingu koncertu publikai atsivėrė pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatytas muzikinis teatras – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rūmai. Koncertas sujungė teatro orkestrą, chorą, baleto trupę, soli...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...